Laikraščio skaitytoja Agripina Kelpsienė iš Kretingos rašo, jog mirė jos sūnus, kuris iš savo tėvo (laiško autorė su juo seniai išsiskyrusi) buvo paveldėjęs didelės vertės turtą. Moteris nurodo, jog sūnus turėjo psichikos sutrikimų ir norėtų sužinoti, ar, buvus tokiai jo būsenai, galioja parašytas testamentas (sūnus testamentu visą turtą paliko ne motinai, o savo sutuoktinei).
Advokatas Visvaldas Kazakiūnas paaiškino, jog sunku atsakyti, ar galioja šis testamentas, ar ne. Įstatyme yra numatyta teisė nuginčyti testamentą. Civilinio kodekso penktosios knygos 17-ajame straipsnyje parašyta, kad ieškinį dėl testamento (ar jo atskirų dalių) pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik kiti įpėdiniai, kurie pagal įstatymą arba pagal testamentą paveldėtų, jeigu testamentas (arba atskiros jo dalys) būtų pripažintas negaliojančiu. Taigi tokiu atveju motina galėtų paveldėti, nes ji yra pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė. Todėl ji gali reikšti ieškinį dėl testamento nuginčijimo. Jeigu laiško autorės sūnus mirė po 2001-ųjų liepos 1 dienos, tuomet paveldėjimo teisiniams santykiams reguliuoti taikomos naujos Civilinio kodekso normos. Ieškininės senaties terminas pareikšti tokį ieškinį yra 10 metų. Jeigu laiško autorės sūnus mirė iki 2001 metų liepos 1 dienos, ieškininės senaties terminas tokiam ieškiniui pareikšti buvo treji metai. Jeigu treji metai nesibaigė iki 2001 metų liepos 1 dienos, tas terminas prasitęsia, o jei baigėsi - terminas nebeprasitęsia ir tokiu atveju laiško autorė yra praleidusi ieškininės senaties terminą. Jeigu norėtų testamentą nuginčyti, moteris turėtų motyvuotai prašyti, kad teismas tą terminą atnaujintų. Pasakyti iš anksto, ar žmogus, turėjęs psichikos sutrikimų, testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, ar negalėjo - negalima. Šį klausimą spręs teismas, atsižvelgdamas į byloje paskirtos ekspertizės išvadas (tokioje byloje būtinai reikės atlikti ekspertizę ir ekspertai atsakys į klausimą, kokia buvo laiško autorės sūnaus psichikos būklė). Be civilinės bylos išnagrinėjimo šį klausimą išspręsti neįmanoma. Be to, laiško autorė tikriausiai turės papildomų problemų, nes jai reikės ne tik nuginčyti testamentą, bet ir reikalauti, kad teismas panaikintų paveldėjimo teisės liudijimą arba šio liudijimo dalį, kurio pagrindu atitinkamas turtas tapo laiško autorės sūnaus sutuoktinės nuosavybe. Todėl turės būti pareikštas papildomas ieškinys. Dar laiško autorė nurodo, kad ji taip pat turėjo bėdų dėl sveikatos, ir domisi, ar jai nepriklauso kokia nors turto dalis, neatsižvelgiant į tai, kad turtas paliktas testamentu. Jeigu palikėjo mirties dieną laiško autorei buvo reikalingas išlaikymas, ji buvo nedarbinga (sakykim, dėl senatvės arba invalidumo), tokiu atveju laiško autorė turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį. Pagal naująjį Civilinį kodeksą, nepaisant testamento turinio, ji turėtų paveldėti pusę tos dalies, kuri jai tektų paveldint pagal įstatymą. Jeigu palikėjas mirė iki 2001 metų liepos 1 dienos, privalomoji palikimo dalis būtų du trečdalius tos dalies, kuri jai tektų paveldint pagal įstatymą. Tai yra gan žymi dalis ir jeigu laiško autorė norėjo bei turėjo teisę gauti tokią palikimo dalį ir jeigu paveldėjimo teisės reikalai tvarkomi pagal naująjį Civilinį kodeksą, ji turėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, o jeigu palikimo reikalai buvo tvarkomi pagal iki 2001-ųjų liepos 1 dienos galiojusį kodeksą - per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Jeigu laiško autorė to nepadarė, dar gali prašyti, kad teismas šį terminą atnaujintų.
