Kas yra būtinoji gintis?
"Akistatoje" ne kartą radau mane dominančios teisinės informacijos, todėl, pati susidūrusi su problema, irgi kreipiuosi. Noriu paklausti, kas yra savigyna, būtinoji gintis? Mano vyras išprovokavo muštynes - užpuolė merginą ir gumine žarna kelis kartus kirto jai per pečius bei kitur. Mergina tuomet griebėsi maždaug 50 cm lazdelės ir vieną kartą kirto mano vyrui per galvą. Ar tai buvo merginos savigyna? Jeigu mano vyrą nuteistų, kas turėtų sumokėti merginos gydymo išlaidas, nes mano vyras niekur nedirba ir net neregistruotas darbo biržoje?" - teiraujasi mūsų skaitytoja Angelina R. iš Kalvarijos (Marijampolės apskr.).
Iš laiško neįmanoma nuspręsti, ar minėtu atveju gali būti traktuojama būtinoji gintis ir kaip sunkiai sužaloti konflikto dalyviai. Labiau panašu, kad tai tik buitinis konfliktas, kurį galima išspręsti ir be teismo. O gydymo išlaidas padengia tas asmuo, kuris pripažintas esąs kaltininkas. Šiuo atveju - paklausėjos Angelinos vyras, jos žodžiais, išprovokavęs konfliktą. Jis turėtų būti įpareigotas įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje ir atlyginti merginai patirtus nuostolius.
Skaitytojams, kuriems kyla neaiškumų, kas yra būtinoji gintis, pateikiame Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Irmanto Mikelionio komentarą.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) 28 straipsnis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti užpuolimo arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Veiksmai, padaryti esant būtinajai ginčiai, yra socialiai vertingi, nes nukreipti prieš pavojingą nusikalstamą kėsinimąsi, todėl nėra baudžiami. Todėl asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę.
Būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos veiksmus, kurie yra pavojingi - nukreipti prieš asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę... Pavojingas kėsinimasis turi būti akivaizdus ir realus - kai išsitraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir panašiai.
Būtinoji gintis visada yra susijusi su žalos padarymu užpuolikui. Visais atvejais gynyba turi atitikti tris požymius: žala padaroma tik besikėsinančiajam (užpuolikui), žala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi ir žala padaroma neperžengiant būtinosios ginties ribų.
BK, įsigaliojęs 2003 m. gegužės 1 d., lyginant su anksčiau galiojusiais baudžiamaisiais įstatymais, praplėtė būtinosios ginties ribas, suteikė daugiau galimybių ginti save ar kitus asmenis nuo užpuolimo. Pagal šiuo metu galiojantį BK, būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma ar sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (pavyzdžiui, puolama žodžiais, o atsakoma peiliu). Būtinosios ginties ribų peržengimu taip pat nelaikomi veiksmai, kuomet ginamasi nuo įsibrovimo į būstą arba būtinosios ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė užpuolikas.
Asmuo, kuris peržengė būtinosios ginties ribas, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą už padarytą veiką, bet tokiais atvejais teismas gali skirti švelnesnę bausmę, negu nustato įstatymas.
Praktikoje žinomi atvejai, kai asmenys, gindamiesi nuo įsibrovimo į būstą ar nuo gyvybei pavojingo kėsinimosi, mirtinai sužalojo užpuoliką ir dėl šių savo veiksmų nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Jeigu asmuo, veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, panaudotų iki užpuolimo neteisėtai įgytą ir laikomą šaunamąjį ar nešaunamąjį ginklą, tai tokiu atveju asmuo atsakytų tik už neteisėtą šaunamojo ar nešaunamojo ginklo įgijimą ir laikymą, o ne už tą žalą, kuri buvo padaryta užpuolikui šiuo nelegaliu ginklu.
2008 09 21
