"Akistatos" skaitytoja iš Daugų prašo atsakyti į du klausimus: 1) Ar po skyrybų galima reikalauti, kad būtų priteisiamas moralinės žalos atlyginimas? 2) Kaip išsituokti, jeigu sutuoktinis gyvena ir dirba užsienyje?
Advokatas Visvaldas Kazakiūnas į šiuos klausimus pateikė tokius atsakymus: 1) Galima manyti, jog laiško autorė, klausdama apie moralinės žalos atlyginimą, ją supranta kaip neturtinę žalą. Dabar galiojančio Civilinio kodekso trečiosios knygos 70-asis straipsnis numato analogišką atvejį (jame nurodytos taisyklės, kaip yra nutraukiama santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės, ir yra nurodytos tokios santuokos nutraukimo pasekmės). Taigi šis straipsnis skelbia, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi sąlyga neturtinei žalai atlyginti atsiranda tuomet, kai santuoka nutraukiama ne dėl ieškovo, o dėl atsakovo kaltės. Kitokiais atvejais būtų galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, jeigu ta žala būtų padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi tik tokius bendruosius neturtinės žalos atlyginimo pagrindus numato įstatymas. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybės sumažėjimas ir kita teismo įvertinta pinigais žala, atsiradusi dėl įstatyme numatytų pagrindų.
2) Kaip galima suprasti iš laiško, tai yra santuoka tarp dviejų Lietuvos piliečių, tiktai vienas iš sutuoktinių, būdamas Lietuvos pilietis, išvyko gyventi ir dirbti į užsienį. Civilinio proceso kodekso 138 straipsnis numato, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Taigi pareikšti ieškinį yra paprasta, tačiau kaip tam žmogui pranešti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jeigu jis gyvena užsienyje? Šiuo atveju taip pat yra šis tas padaryta ir, advokato nuomone, jau galima pradėti naudotis numatyta tvarka. Lietuvos Respublika pernai yra ratifikavusi Konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimo užsienyje. Lietuvos Respublikos Seimas šį įstatymą yra priėmęs 2000 metų gegužės 9 dieną (jis yra paskelbtas 2000 m. gegužės 31 dienos "Valstybės žiniose"). Tačiau pati konvencija Lietuvai įsigalioja ne tada, kai yra paskelbiamas įstatymas dėl ratifikacijos, o tuomet, kai įvykdomos konvencijoje numatytos sąlygos. Konvencijoje yra numatyta, kad ji įsigalioja šešiasdešimtą dieną po jos ratifikavimo dokumento deponavimo. Taigi kada ratifikavimo dokumentas bus deponuotas ir perduotas Nyderlandų užsienio reikalų ministerijai, tai šešiasdešimtą dieną, ši konvencija Lietuvai įsigalios. Pagal šios konvencijos nuostatas Lietuvos Respublika, atsiradus būtinybei, jau galės kreiptis į kitos šalies kompetentingą instituciją, kad būtų įteikti toje šalyje gyvenančiam Lietuvos piliečiui būtini dokumentai - t. y. šaukimas ir ieškininio pareiškimo nuorašai. Tokiu atveju bus laikoma, kad asmuo tinkamai informuotas apie bylos vietą ir laiką (žinoma, turės būti paliktas atitinkamas laikas pasiruošti bylai, atsiųsti reikiamus dokumentus į Lietuvą). Ir jeigu iš to asmens dėl kokių nors svarbių priežasčių nebus gauta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, ji bus nagrinėjama tam asmeniui nedalyvaujant. Ar jau galioja minėta konvencija Lietuvai ir ar galioja šios konvencijos nuostatos konkrečioje šalyje, kurios laiško autorė nenurodė, galima sužinoti Užsienio reikalų ministerijoje.
