Sigitas STASAITIS
Šiandien skaitykite: per savaitę du lavonai ant bėgių - niekis; Kodėl nereikia šiukšliadėžių; Kas pigiau - užsukti į tualetą, ar įsipilti benzino?
Metro bilietas - 20 litų
Dar prieš kelionę buvo aišku, jog Londonas ne tik vienas didžiausių, bet ir brangiausių pasaulio miestų. Bjauriausia, jog ši turistams bjauri savybė pasireiškė jau per pirmas buvimo Anglijos sostinėje minutes ir žengus pirmuosius žingsnius. Žemėlapis rodė, jog iki Ysthemo rajono, kur manęs laukia Londono lietuviai, tik... 40 kilometrų. Turėkite omeny, kad tas sumautas Ysthemas toli gražu ne voratinkliais apžėlęs didmiesčio užkampis, o vos ne vidurys - trečia metro zona.
Londono metro vertas atskiro pasakojimo - tai pats seniausias ir didžiausias pasaulyje požeminio geležinkelio tinklas. Ir ko gero pats brangiausias. Londono metro (anglai jį meiliai vadina vamzdžiu arba požemiu) padalintas į šešias zonas. Parlamento rūmai, nuostabieji tiltai, įžymioji Londono pilis - kalėjimas "London Tower" - pirmoje zonoje. Ši zona svarbiausia turistams, čia daugiausiai baltų žmonių - gal dėl to metro tinklo schemose spalvinama balta spalva. Aplink baltąją zoną - antroji "žalioji", kurioje prestižinės parduotuvės, nuostabūs parkai, prabangūs viešbučiai ir turtingos kontoros, o plačiausiose gatvėse blizga rols roisai arba eiklieji dviviečiai poršė. Aplink antrąją - trečioji "geltonoji" zona ir t.t. Per kuo daugiau zonų nori su metro pervažiuoti, tuo bilietas brangesnis. Svarbiausias Britanijos Heathrow oro uostas - pačioje tolimiausioje šeštojoje zonoje, tad, žmogeli, kratyk piniginę. Susigaudyti tarp visų zonų bilietų tarifų, nuolaidų sistemos pirmą kartą gana sunku (jei nešneki angliškai visai neįmanoma), todėl tokiems kaip aš metro stotyje pasodintas negras - kad paaiškintų.
- Jums kur, ser, iki sustojimo Upton Partk? - mandagiai nusišypso pagyvenęs juodaodis ir tuoj pat iš atminties išpyškina, jog bilietas kainuos menkus 3,6 svaro sterlingų. Mintyse 3,6 padauginęs iš 5,5 (vienas Britanijos svaras maždaug atitinka pusšešto lietuviško lito) vos garsiai nenusikeikiu. Už tiek pinigų - "tik" už 20 litų - gali pervažiuoti visą Lietuvą, o čia viena kelionė metro be teisės pakeliui išlipti ar sugrįžti. Matydamas, jog dvejoju negras pataria. - Siūlyčiau įsigyti vienos dienos kelionių kortelę. Tuomet šiandien Londono "vamzdžiu" galėtumėt važinėti neribotą skaičių kartų, ta pati kortelė galios ir miesto autobusuose. Kiek už kortelę? Tik 4 svarai 90 pensų, ser, ir važinėkitės kiek širdis geis.
Mano širdis geidžia pakeliui išlipti, pamatyti ir suvokti, ko tie milijonai turistų kasmet braunasi į Londoną, tad iš piniginės traukiu penkių svarų banknotą. Už jį kasininkas duoda panašią į lietuvišką telefono kortelę, tik kartoninę.
Pavojus tarp šiukšlių
Už 27 litus bildėdamas metro vagone nenorom prisimenu sovietinį Maskvos metro, kur po žeme galėjai skrieti už simbolines penkias kapeikas. Mintyse šaipausi, jog 5 svarai tas pats, kas 5 rusiškos kapeikos. Greitai tapo nejuokinga, kai mieste suvokiau, jog nedaug apsirikau. Neturėkime iliuzijų - metro išlaikymas SSSR vyriausybei kainavo kur kas brangiau, nei keleivių sumetami penkiakapeikiai, tačiau propagandos tikslais (kad atvažiavę tie patys londoniečiai matytų ir pavydėtų) už visus mokėjo komunistų partija. Nieko nepadarysi, nei merdinti Britanijos komunistų partija, nei klestinti Londono savivaldybė mokėti už visus nenori - kapitalizmas.
Jei ne tas sumautas dalinimas zonomis, metro būtų labai panašus į Maskvos ar Peterburgo: skirtingos linijos metro schemose lygiai taip pat pažymėtos skirtingomis spalvomis, na tik stotelių pavadinimai angliški. Net ir keleivių praleidimo automatai labai panašūs. Skirtumas nebent toks, jog norėdamas įeiti į automatą kiši ne mielas penkias kapeikas, o brangųjį bilietą - kortelę. Be to - kapitalizmo išradingumas - tą pačią kortelę turi dar kartą kyštelėti, kai susiruoši palikti metro - kitaip durelės neatsidarys. Jei pirkai bilietą trims zonoms, o atvažiavai į ketvirtąją - automatas nebegaliojantį bilietą išspjaus ir sucyps. Reiškia - primokėk, kol akylus budėtojas su cypimui išlavinta klausa nepareikalavo baudos - 10 svarų.
Už tai metro požemiuose gali paimti nemokamą laikraštį, kuris taip vadinasi "Metro". Mokėti nereikia, už tave sumoka reklamos davėjai, kad tik tu skaitydamas apie naujienas susidomėtum ir jų produkciją. Akimis permetę laikraštį daugelis keleivių jį nudrebia ant sėdynės arba ant grindų. Nei vagonuose, nei požemiuose nėra šiukšliadėžių. Nėra jų ir gatvėse prie svarbiausių vyriausybės pastatų ar kontorų, prie Skontlandjardo štabo dangoraižio. Po vagonus ir peronus vaikšto tūkstančiai šiukšlininkų, kurie nesilenkdami, žnyplėmis pakelia popiergalį ir deda sau į maišą. Nieko nepadarysi - Londone Airių ar islamiškieji teroristai labai kultūringi. Jie savo bombomis neprišiukšlins, sprogmens nenudrėbs kur pakliuvę į pasuolę, o gražiai padės į šiukšlių dėžes, jei tik tokią ras. Ne viena vardan Alacho ar "neprigulmingų" Airijos katalikų Londono šiukšliadėžė jau išlėkė į orą, tad praktiškieji anglai nutarė: geriau tarp šiukšlių, nei tarp bombelių.
Važiuoti Londono metro saugu - visas pakampes stebi ir į magnetofonus įrašo neužmiegančios vaizdo kamerų akys. Per statistinę savaitę Londono metro žūna tik vienas - du žmonės. Mirtis žiauri - iš pradžių čirkški ant bėgių, nes jais teka milžiniškos įtampos srovė, po akimirkos tave supjausto atlėkęs traukinys. Dažniausiai taip žūna savižudžiai, nors pasitaiko ir viens kitas minios pastumtas nelaimėlis. Nieko nepadarysi - daugiamilijoniniame mieste tai labai nedaug (Ir Maskvoje žūdavo, tik bene kas skelbė?). Tik vieną kartą Londono metro yra įvykusi tikra katastrofa - užuot sustojęs galinėje stotelėje traukinio mašinistas padidino greitį ir visu greičiu tėškėsi į sieną. Iki šiol nežinoma, kodėl žmogus taip pasielgė. Greičiausiai išprotėjo, norėjo originaliai nusižudyti ir bijojo vienas keliauti į pragarą. Kaip ten bebūtų, su didžiuliu vargu iš vagonų liekanų tunelyje iškrapštę anglišku guliašu virtusius kūnus Londono inžinieriai įrengė papildomą traukinių stabdymo automatiką.
Stabtelėjai nors minutei - mokėk
Pakeliui Londone centre išlipu apsižvalgyti, tada ir suprantu, ko kasmet į šį didmiestį atplūsta net 26 milijonai turistų. Parlamento rūmai su Big Beno bokštu, Londono tiltai, 150 metrų aukščio ažūrinis apžvalgos ratas tikrai padaro neišdildomą įspūdį, kurį truputį gadina kainos. Valandą pasibastęs po Londoną nutariau, jog paslaugų kainos panašios kaip ir Lietuvoje. Skirtumas gal tik toks, jog čia panašias sumas moki ne litais, o pusšešto karto vertingesniais svarais sterlingų. Nori užeiti į legendinę Vestminsterio abatiją? 6 svarai. Domina milžiniška šv. Povilo katedra iš vidaus? 5 svarai. Į kiną? 4 svarai už paprastą, 7 svarai už stereovaizdą su specialiais akiniais. Net ledų porcijos gatvėje negausi pigiau nei už 1,2 - 1,8 svaro. Rūkalius iš viso turi būti pasiturintis - pakelis Marlboro - 23 litai, dėžutė neaiškios rūšies kontrabandinių cigarečių turguje iš po skverno - 11 - 14 litų. Už 8-12 svarų nusipirksi didelį butelį stipraus alkoholio - ten laikoma, jog pigu.
- A hot dog, ser? - Piktnaudžiaudamas mano skrandžio gurgimu ir į mikrobangų krosnelę kišdamas bandelę su dešrele šypsosi pardavėjas Haid parko kioske, už paprastą dešrainį ramiai nulupęs... per 13 litų (2,4 svaro). Ir dar žaltys griežinėlio agurko ar žalumyno pagailėjo. Nieko nepadarysi, pirkti neprivaloma. Pardavėjas žino, kad Londono turistai - lyg benamiai šunys: valkiojasi miniomis, ryja viską, moka nesiderėdami.
Taigi keliautojai į Angliją įsidėmėkite, jog Londone vieno svaro moneta (tokio net banknoto nėra) labai maži pinigai, praktiškai nulis. Net neturtėliai bažnyčioje mažiau neaukoja. Nori geroje aludėje truktelėti alaus - klok 2,70 svaro ir tai gausi tik mažą alaus buteliuką. Pilstomas alus brangesnis. Vakarieniaudamas jaukioje (be ne prabangioje) kavinukėje kur nors "baltoje" ar "žalioje" zonoje su 10 - 15 svarų niekaip neužteksi.Ką norėti - kai kur net už įėjimą į tualetą taip pat nuplėš visą svarą! Už vieną svarą mieste gali išgerti nebalintos kavos, tik nesitikėk labai skanios. Skubu nudžiuginti, jog Londone radau dalykų, kainuojančių mažiau, nei vienas svaras. Pavyzdžiui, jei su automobiliu užsimanei sustoti Londono centre, į parkavimo automatą užteks įmesti 20 pensų monetą (1,1 Lt). Už tiek stovėti gali lygiai... 3 minutes.
- Pageidausite savo mašiną palikti ketvirčiui valandos, ser?, - paklaus ryškia liemene apsirengęs stovėjimo aparatų prižiūrėtojas - baudų išrašinėtojas, kurių Londone tūkstančiai. - Tuomet į aparatą meskite vieno svaro monetą.
Visame Londono centre, net ant tiltų, gali nemokamai stovėti nuo maždaug 19 vandos iki 9 ryto, tačiau jei bandysi gudrauti dieną kaip mat už valytuvų rasi užkištą pranešimą, jog esi nubaustas ir privalai sumokėti 80 svarų (60 svarų nuošaliau centro) baudą. Jei pripažįsti praskaltęs, turi teisę per savaitę pašte sumokėti pusę šios sumos. Nesutinki, nori bylinėtis - prašom, tačiau pralošęs mokėsi pilną baudą ir dar teismo išlaidas. Vėliau Loreta pasakojo, kaip ką tik įsigijusi automobilį vieną savaitgalį susiruošė pasigrožėti miesto centru. Tai vien parkavimo aparatuose paliko beveik 30 svarų!
Pasakodamas apie tai kas pigu, kas kainuoja mažiau nei svaras, vos neužmiršau paminėti benzino - štai automobilių kuras Londone tikrai nebrangus, irgi pigiau vieno svaro. Litras - tik 79 pensai, o suprantamiau - 4,3 lito... Dyzelinas kažkodėl irgi lygiai ta pačia kaina.
Nuolaidų nė nelauk
Na o populiariausiuose turistų užgultuose muziejuose ir pramogose ir su 10 svarų nėra kas veikti. Bilietas į Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejų - 12 svarų arba 66 litai, nori apžiūrėti jos Didenybės karūną su didžiausiu pasaulyje deimantu (!) Londono tvirtovėje - mokėk 62 litus (11,30 svaro). Norėsi dienos kelionių kortelės į dviaukščius autobusus, zujančius po miesto centrą - iš piniginės krapštyk 82 litus. 15 minučių paplaukti Temze? 4,90 svaro. Viena padebesių kelionė išreklamuotuoju 150 metrų aukščio apžvalgos ratu "Londono akis" - 9 svarai ir tai iki prasidedant vasaros sezonui - dabar blietai dar brangesni.
- O kai pas jus rūkas ar smogas ir iš nieko nematyti, kokią darote nuolaidą? - bandžiau juokauti laukdamas eilėje prie rato - "akies".
- No, ser. Tuomet mes tik laikinai ratą sustabdome iki pagerės matomumas. Nuolaidos tik rudenį ir žiemą, ser.
Per savaitę Londone radau tik du muziejus, kuriuos gali apžiūrėti nemokamai: tai Nacionalinė paveikslų bei portretų galerijos Trafalgaro aikštėje. Tačiau ir jose kabo ubagaujatys skelbimai su sprindžio dydžio raidėmis: "Paaukokite, ponai, kiek išgalite mums, vargšams..." Na išversdamas į lietuvių kalbą aš kiek šaipausi, bet esmė tokia. Po plakatais stiklinės dėžės, į kurias, pagal Londono kainas, primesta beverčių variokų: vieno ir penkių dolerių banknotų.
Užteko poros valandų, kad įsitikinčiau, jog gandai apie Londono brangumą nė kiek neperdėti. Londono centre viešbutyje nepasigėdins nuplėšti iki 800 - 1000 Lt už nakvynę. Prašmatnesnių Londono viešbučių kainoraščiuose madinga "užmiršti" įrašyti PVM bei papildomų paslaugų kainas, todėl gavę sąskaitą neretai išsižioję net japonai ir amerikiečiai. Mane, aišku būtų tenkinusi nakvynė jaunimo bendrabutyje ar kempinge, tačiau ir ten tik už gultą bendrame (!) kambaryje sumokėsi maždaug 130 Lt (35 Lt kempinge). Svarbi taisyklė, kuria nori nenori suvoki brangiame mieste. Nuvykęs į Londoną (ar kitą Vakarų didmiestį) neprakaituok versdamas tenykštes kainas litais - tik nervuosies ir vis vien nesutaupysi. Geriau žiūrėk kiek dar liko piniginėje, ką gali sau leisti ir jausiesi puikiai. Tai suvokęs už kelis svarus išgeriu pigaus alaus ir temstant visai pradžiugęs drožiu į metro - dabar labiausiai smalsu, kaip gyvena manęs išsiilgę Londono lietuviai.
Kitame numeryje skaitykite:
Važiuoji Londone, o atsiduri Pakistane; Nemėgstamaas "Babajus" - geriausias lietuvio draugas; Paleistuvystė iš išskaičiavimo; Kodėl tautietės keiksnoja 3500 litų atlyginimą;
