Šarūnas NARUŠEVIČIUS
Pernai gražiausia pasaulio moterimi buvo karūnuota nigerietė Agbani Darego, todėl šioje Afrikos valstybėje gruodžio pradžioje bus renkama šių metų "Mis pasaulis". Planuojama, kad į Nigerijos sostinę Abudžą susirinks per 100 gražiausių įvairių šalių moterų. Į Nigeriją jau išvyko ir "Mis Lietuva-2001" Oksana Semenišina, tačiau kai kurių šalių grožio karalienės jau pareiškė atsisakančios dalyvauti renginyje. Gražuolės renginį boikotuoja dėl to, kad Nigerijoje moterys yra visiškai beteisės. Didžiausias protestas visame pasaulyje kilo tada, kai po skyrybų kūdikio susilaukusi moteris buvo nuteista mirti.
Ją užmėtys akmenimis
Amina ištekėjo būdama keturiolikos metų ir savo vyrui pagimdė du vaikučius. 2001-ųjų sausį jos gyvenimas visiškai sugriuvo. Ji buvo pamesta ir liko viena be jokio pragyvenimo šaltinio. Moteris griebėsi visokiausių darbų, kad tik kaip nors savo plaušaplyčių namelyje išmaitintų vaikučius.
Atsitiko taip, kad sielvarto ištiktai moteriai pagalbos ranką ištiesė kaimynas. Jam jos tiesiog pagailo. Vyriškis ėmė ją reguliariai lankyti, padėjo nudirbti buities darbus. Atsitiko tai, ko ir reikėjo laukti: Amina atsidūrė jo glėbyje. Kai ji tapo nėščia, kaimyno vizitai ėmė retėti, o paskui ir visai nutrūko. Nustebusi moteris nuėjo pas jį į namus, tačiau jis jai po nosimi užtrenkė duris. Ir Europoje tokios moters padėtis būna sunki, o Nigerijoje ji beviltiška. Net išsiskyrusi moteris neturi teisės turėti seksualinių santykių su kitu vyru, išskyrus savo sutuoktinį. Jeigu ji išdrįsta pažeisti šį įstatymą, galima mirties bausmė. 2001-ųjų gruodį Amina pagimdė mažąją Vasilą, gyvą ir apčiuopiamą savo "svetimavimo" įrodymą. Kaimas ją griežtai pasmerkė ir parodė panieką. Dar blogiau - ją apskundė ir laukė teismas už svetimavimą. Jis įvyko šių metų kovo 22-ąją ir Aminai baigėsi košmariškai. Norėdama apsiginti moteris teisme pasakė savo kūdikio tėvo pavardę, teigė, kad jis žadėjo ją vesti. Vyras tai paneigė. Jis netgi paneigė esąs mažosios Vasilos tėvas. Verdiktas buvo negailestingas: Amina Laval turi būti negyvai užmėtyta akmenimis.
Amina parašė malonės prašymą. 2002-ųjų rugpjūtį ji buvo dar kartą teisiama ir... pritaikius islamišką įstatymą pripažinta kalta. Verdiktas - mirties bausmė. Kai salė išgirdo sprendimą, pasigirdo dešimčių vyrų balsai: "Tebūnie pagarbintas Alachas! Alachas yra teisingas ir didis!" Teismo pareigūnas rankos mostu nutildė klausytojus: "Atsižvelgus į tai, kad moteris Laval savo dukrelę maitina krūtimi, sprendimo vykdymas atidėtas. Mirties bausmė bus įvykdyta tik 2004 metų sausio mėnesį".
Šiandien Amina augina vaikus gimtajame kaime, tačiau žino, kad jos dienos suskaičiuotos. Jeigu neįvyks stebuklas, jeigu tarptautinė spauda nesuminkštins Nigerijos teisingumo organų, vieną 2004-ųjų sausio dieną policininkai ją nuves į bausmės vietą. Vyrai ir moterys apsups ją ratu ir negyvai užmėtys akmenimis.
Amina Laval sužinojo, kad už ją kovoja viso pasaulio moterys. Tačiau musulmonė visų prašo renginio neboikotuoti. "Manau, kad moterys turi dalyvauti, nes niekas nevyksta be Dievo sutikimo", - sakė nuteista jauna moteris.
Vizitinė kortelė
Kokia ta Afrikos valstybė, kurioje taip žiauriai elgiamasi su moterimis? Nigerija yra Vakarų Afrikoje. Joje gyvena beveik 122 milijonai gyventojų. Tai įvairios etninės grupės, kalbančios net 395 kalbomis. Oficialiai kalba - anglų, tačiau apie 20 procentų gyventojų kalba savo gimtąja ausų, jorubų, kiek mažiau - fulanių, ibų, arabų ir kitomis kalbomis. Pusė šalies gyventojų yra musulmonai, apie 40 procentų - krikščionys ir apie 10 procentų - animistai. Šalies sostinė - Abudža, joje gyvena apie 380 000 gyventojų. Komercinėje šalies sostinėje Lagose gyvena per 10 milijonų.
Lagoso vargšai ir turtuoliai
Čia sutemsta greitai ir netikėtai, per kokias 2-3 minutes. Be to, ištisus metus tuo pačiu laiku - 19 valandą 15 minučių. Atrodo, ką tik buvo šviesu, saulė skleidė šiltus spindulius, bet staiga stoja tamsi naktis. Saulė dingsta, sužiba žvaigždės, dangus tampa beveik juodas, kažkoks grėsmingas. Lygiai toks pat dangus ne tik Nigerijoje, bet ir kitose Afrikos šalyse. Juodosios Afrikos juodas ir dangus.
Nigerijos komercinėje sostinėje Lagose naktinis gyvenimas nenutrūksta nė sekundę. Turtingiausiuose rajonuose aistros malšinamos prabangiuose restoranuose ir naktiniuose klubuose. Prastuomenė kūniškųjų malonumų ieško mažose užeigose ir viešnamiuose.
Su tamsa atgyja ir nusikalstamas pasaulis. Apie čionykščius nusikalstamumo mastus galima susidaryti nuomonę kad ir pagal tokį faktą: neseniai iš miesto uosto per naktį buvo pavogta 100 000 tonų grūdų. O Anambros valstijos gyventojai sunerimę dėl medinių statulų iš vietinių šventyklų vagysčių. Šioms vagystėms būdinga tai, kad vagiama pasirinktinai - tik dievų, teikiančių gyvenimiškąją sėkmę, ypač žemdirbystėje ir komercijoje, statulos.
Tačiau Anambos šventikai įsitikinę: dievai patys nubaudžia įvykdžiusiuosius tokią šventvagystę.
Lagose neretai apima jausmas, kad čia gyvena tik dvi gyventojų kategorijos: prabangių automobilių savininkai ir po tų automobilių ratais belendantieji, siūlantieji ką nors iš jų pirkti. Siūloma viskas - nuo kokakolos iki kosmetikos - kad tik gautų uždirbti nors kelis nairus (vietinė valiuta). Visose šalikelėse - nesuskaičiuojama galybė neturtėlių ir invalidų, visais įmanomais būdais prašančių ką nors paaukoti.
Nigeriečiai labai didžiuojasi, kad jų šalyje yra automobilių surinkimo gamyklų. Vos ne ant kiekvieno "Peugeot" galinio stiklo gali perskaityti: "Pežo - prestižinė Nigerijos mašina". Savo gamyklų Nigerijoje turi "Volkswagen".
Lagose nepaprastai daug automobilių, o šviesoforų niekur nematyti. Kelyje viskas priklauso nuo vairuotojo reakcijos. Dieną važinėtis Lagoso gatvėmis palyginti nebaisu. Reikėtų labiausiai bijoti naktinių "vaiduoklių", važinėjančių naktimis nežmonišku greičiu ir įjungtais visais automobilio žibintais. Tokių "vaiduoklių" čia netrūksta.
Pats aukščiausias Nigerijos statinys (25 aukštų) stovi Ibadane, antrame (po Kairo) pagal dydį mieste (Ojo valstija). Čia yra ir pirmasis geras stadionas "Lyberty", įrengtas 1959 metais. Be to, Ibadane yra Olubadano, vietinio jorubų genties karaliaus, rezidencija. Britų kolonizatoriai Nigerijoje kadaise išsaugojo monarchines institucijas, kurių pradžia - tolimieji viduramžiai. Karaliai, valdę tam tikrus šalies rajonus, buvo tarsi tarpininkai tarp kolonizatorių ir masių.
Neraštingas monarchas
Nepriklausomoje Nigerijoje regionų monarchai neteko turėtos vadžios bei didybės ir dabar egzistuoja greičiau kaip reminiscencija, kaip gyvas buvusio "aukso amžiaus" tradicinių vadų pavyzdys. Karaliui draudžiama turėti kariuomenę, tačiau nedraudžiama turėti haremą, eunuchų ir tarnų, kurie atlyginimą gauna iš vietos valdžios. Apie eunuchus. Laikai, kai karaliai savo pavaldinius kastruodavo, seniai praėję. Dabar eunuchai nuo kitų rūmų tarnautojų skiriasi tik ceremoninėmis funkcijomis. Eunuchai - tai žmonės, paskutinieji matantys karalių einantį miegoti ir pirmieji jį sutinkantys rytais.
Karalius Olubadanas keliskart per metus kviečiamas į liaudies festivalius ir kitokias iškilmes, kur jo vardu skaitomos kalbos. Pats Olubadanas neįgijęs jokio išslavinimo, prastai kalba angliškai. Į iškilmingus renginius karalius paprastai atvyksta su didele svita, apsirengusia nacionaliniais jorubų genties rūbais.
Haremus turi ne tik karaliai ir ne tik musulmonai. Tai greičiau etninė, o ne religinė tradicija. Išeidama iš namų moteris būtinai privalo užsidengti veidą čadra, bet palaipsniui ją keičia baltas vualis. Daugpatystė čia paplitusi ir tarp inteligentų, kas Vakarų Afrikai nebūdinga.
Vietiniame laikraštyje, pažinčių skyrelyje, buvo išspausdintas toks skelbimas, skirtas moteriai: "Jūsų skelbimas, kad ieškote vyro, atkreipė mano dėmesį, kadangi ieškausi ketvirtosios žmonos. Visų trijų mano žmonų skiriasi socialinė padėtis ir tikyba. Pirmoji išpažįsta tradicinę afrikietiškąją religiją, antroji - musulmonė. Ji didžiąją laiko dalį skiria savam tikėjimui, bet nemoka pasakoti istorijų. Trečioji žmona netikinti. Ji - valstybės įstaigos tarnautoja. Mane patį gina visos religijos, kurioms priklauso mano žmonos. Nekreipkite dėmesio į tai, kad turiu tris žmonas".
