Per trejus metus pripratę matyti mieste vaikščiojantį ir visiems plačiai besišypsantį juodaodį Damijaną (35 m.), kuris dirbo salone "Tarp gėlių" ir ilgai buvo vienintelis negras Suvalkijos sostinėje, marijampoliečiai greitai pastebėjo, kad husaro drabužiais vilkėdavęs svetimšalis paslaptingai prapuolęs. Dar visai neseniai keliuose spaudos leidiniuose apie save pasakojęs Damijanas neslėpė, kad Marijampolė - ne galutinė jo gyvenimo stotelė, tačiau leido suprasti, jog Lietuvoje jis dar pagyvens. Marijampoliečiai ilgisi Damijano minkštai tariamo "lebas" ir kitų lietuviškų žodžių, kuriuos jis jau drąsiai tardavo.
Pernai Damijanas irgi buvo prapuolęs kelis mėnesius. Tuokart po miestą pasklido gandai, kad juodaodis apsirgęs mirtina liga ir esą paskutiniąsias dienas leidžia prižiūrimas Kauno medikų. Vėliau paaiškėjo, kad liga, kuria sirgo Damijanas, nebuvo tokia baisi, ir vyriškis laimingas sugrįžo į Marijampolę.
Dabar marijampoliečiai liūdi - jų pamiltas negras jau ne Lietuvoje, o... Prancūzijoje! Savo svajonių šalyje, į kurią buvo susiruošęs būdamas 30 metų, kai gyveno savo gimtinėje - Afrikos valstybėje Konge. Nuo to laiko Damijanas ir keliavo į Paryžių su "stotelėmis": per Maskvą, kurioje, gyvendamas pas seserį, pramoko rusų kalbos, per Vilnių, kuriame nelegalus keliauninkas buvo sulaikytas pasienyje ir pateko į Lukiškes, per Pabradę, kurioje esančiame užsieniečių registravimo centre pragyveno bemaž dvejus metus, ir per Marijampolę, kurioje trejus metus pagal klientų užsakymus nešiodavo gėlių puokštes ir kitas dovanas švenčiantiems žmonėms. Damijano su gėlėmis rankose būta ir didžiulėse vestuvėse, ir mažose pirtelėse švęstuose gimtadieniuose, ir klampiuose kaimuose, ir net mokykloje, kai išradingi mokiniai sveikino nieko apie tai nenujautusią savo mokytoją... Dabar ne vieno marijampoliečio albume Damijanas, buvusios įstabios šventės liudininkas ir egzotiškas "elementas", radęs savo vietą - gyvas prisiminimas.
Marijampolietė, kurios bute visus trejus metus kambarį nuomojosi Damijanas, sakė, jog į Prancūziją juodaodis iškeliavo legaliai. Anksčiau, kol negalėjo ir neturėjo visų reikiamų dokumentų, nenorėjo rizikuoti dar kartą atsidurti už grotų. Moteris, prisiminusi, koks linksmas, mielas, tvarkingas, paslaugus jos namuose būdavęs negriukas, tvirtino, kad neseniai iš Prancūzijos jai paskambinęs Damijanas džiaugėsi išgirdęs, jog marijampoliečiai jo pasigedo, ir prašė visiems perduoti karščiausius jo linkėjimus. Kada nors sugrįžti į Marijampolę Damijanas kol kas nežadėjo...
Letos KAULINIENĖS nuotr.:
- Tokios nuotraukos su Damijanu Marijampolėje - jau istorija
(atsiųs šiandien apie pietus)
