Sektoriaus atstovų teigimu, jei artimiausiu metu Vakarų Europoje nebus pradėtos statyti naujos elektrinės, regionui gresia elektros trūkumas ir šio energijos šaltinio kainų pakilimas.
"Jei nieko nebus daroma, per trejus metus Europos elektros energijos rinkai kils patikimo tiekimo problema", - praėjusią savaitę vykusioje konferencijoje sakė Vokietijos komunalinių paslaugų bendrovės RWE Didžiosios Britanijos padalinio vykdantysis direktorius Nilas Rotvelas (Neil Rothwell).
Ekspertų teigimu, elektros energijos trūkumas yra daug realesnė grėsmė už gamtinių dujų tiekimo sutrikimą, nors pastarųjų didžiąją dalį Europa įsigyja iš tokių nestabilių šalių kaip Rusija, Alžyras ar Nigerija.
Prieš dvejus metus elektros trūkumas ir pašokusios kainos kamavo JAV Kalifornijos valstiją. Tuomet kaltė dėl problemų versta nesėkmingam liberalizavimui ir nesugebėjimui pastatyti naujas elektrines, kurios galėtų patenkinti išaugusį energijos poreikį.
Pasak N. Rotvelo (Neil Rothwell), regioninių monopolių atsisakančiai Europai kyla didelė tiekimo sutrikimo grėsmė, nes dėl siekio efektyviau dirbti liberalizuotoje rinkoje bendrovėms ir investuotojams stigs paskatų turėti energijos atsargų nenumatytiems atvejams.
Konferencijos dalyvių teigimu, Europa teturi maždaug 5 proc. elektros energijos gamybos papildomų pajėgumų, reikalingų patenkinti žiemos mėnesiais išaugančią paklausą. Tuo tarpu gamtinių dujų tiekimo papildomi pajėgumai siekia 20-30 proc.
"Didesnis tiekimo sutrikimo pavojus kyla dėl elektros, o ne dujų, kurių (tiekimo) tinklas yra išplėtotas, dujos gali būti kaupiamos, o jų ilgalaikiai (tiekimo) sandoriai toli gražu nėra nebegaliojantys, - aiškino britų komunalinių paslaugų bendrovės "Centrica" verslo strategijos direktorius Piteris Halas (Peter Hallas). - Daugiau problemų kyla dėl elektros (rinkos), kurioje sprendimų svarstymas ir biurokratija yra tokie pat painūs kaip ir Kalifornijoje".
N. Rotvelas (Neil Rothwell) pridūrė: "Daugelis sutinka, kad 5 proc. atsargų riba yra per menka, tačiau nesirengiame iškart kurti naujų (elektros energijos) gamybos pajėgumų dėl neaiškaus rinkos reguliavimo ir nesenos patirties".
RWE padalinio vadovas minėjo, kad nors Šiaurės Vakarų Europoje dauguma elektrinių yra senos, naujus pajėgumus kurti ir atsargas kaupti vengiama dėl nežinios, susijusios su dujų patekimo į aplinką taisyklėmis, būsimu liberalizavimu ir tarptautiniais ryšiais. Investavimą į naujus pajėgumus stabdo ir Vokietijoje dėl liberalizavimo smukusios didmeninės elektros kainos bei panaši padėtis Didžiojoje Britanijoje, susidariusi įvedus naujas prekybos taisykles (NETA).
"Daugelis politikų ir rinkos priežiūros tarnybų nepajėgia suprasti, jog išplėtota ir konkurencinga laisva rinka negarantuoja užtikrinto tiekimo", - teigė N. Rotvelas (Neil Rothwell).
Anot Nyderlandų bendrovės "Gasunie" vadovo Dirko Bensdorpo (Dirk Bensdorp), gamtinių dujų atsargos nekelia tokio didelio rūpesčio, tačiau tiekimo garantijoms gali pakenkti didėjanti šio energijos šaltinio paklausa. "Gali atrodyti, kad dujų tiekimas yra užtikrintas, tačiau jei nieko nebus daroma, pajėgumas tą vieną iš dvidešimties (itin šaltų) žiemų kris vien todėl, kad nėra paskatų (kaupti atsargas), nes daug pigiau sumokėti baudas", - aiškino D. Bensdorpas (Dirk Bensdorp).
Dujų tiekimo garantijomis verčia rūpintis ir Europos priklausomybė nuo importo, kuris nuo 45 proc. 2001 m. padidės iki 70 proc. 2015-aisiais. Ateityje didžioji dalis gamtinių dujų bus suskystintu pavidalu importuojama laivais.
"Dujų tiekimo patikimumas nėra grėsmė, tačiau regioninė ir nacionalinė valdžia turėtų remti suskystintų dujų iškrovimo infrastruktūros kūrimą", - sakė N. Rotvelas (Neil Rothwell).
Vokietijos dujų tiekėjos "Wingas" vadovo Rainerio Zelės (Rainer Seele) manymu, europiečiams iki 2010 m. į šią infrastruktūrą teks investuoti daugiau kaip 140 mlrd. JAV dolerių. "Nematau jokių problemų (dėl šių investicijų), jei nekils biurokratinių kliūčių", - teigė Vokietijos įmonės vadovas.
Reuters-ELTA
