Viktorija VAIČIULYTĖ
JAV aukštų politinių postų turėjimas - "šeimos verslas"
Lietuviškos žinių tarnybos informuoja mūsų visuomenę apie JAV prezidento rinkimų etapų rezultatus kiekvienoje valstijoje. Iš tų trumpų reportažų labiausiai man įsimena tai, kaip, favoritu laikomas, demokratų kandidatas į JAV prezidento postą B.Obama per kiekvieną padėkos rinkėjams kalbą akcentuoja savo meilę ir pagarbą žaviai ir protingai žmonai, kuri nei per žingsnį nuo jo neatsitraukia ir palaiko savo kandidantuojantį vyrą. Ir visas šis spektaklis sulaukia didelių ovacijų. Atrodo, kad JAV visuomenė renka ne savo valstybės vadovą, o "darniausią valstybės šeimą". Toks rinkiminis elgesys labai panašus į Clintonų šeimos laikyseną tuomet, kai Billas Clintonas prieš 16 metų kandidatavo į tą patį postą. Į tokias viešas rinkimų kampanijas įtraukiamos ir kandidatų atžalos. Spauda mirga nuo laimingų, mylinčių šeimų nuotraukų, lyg ištrauktų iš asmeninių archyvų. Regis, tai, kaip politikai išauklėja savo vaikus prilygsta jų politiniams nuopelnams ir įtakoja kiekvieno amerikiečio gerovės ir gyvenimo lygio gerinimą. XXI amžiaus amerikos visuomenė akivaizdžiai išsiilgus tokio šeimos modelio, kurį demonstruoja politikai, nes net ir paprastam lietuviui sukasi galva nuo skyrybų skaičiaus spindinčiame Holivude. Viskas būtų gerai, jei ne tai, kad metodai, kuriuos naudoja JAV politikai, ankščiau ar vėliau atsisuka prieš juos pačius.
Lazda turi du galus
Deklaruodami šeimą, kaip didžiausią asmeninę vertybę, JAV politikai pasmerkia save visą jų politinės karjeros laiką būti stebimiems kaip per padidinamąjį stiklą. Visa visuomenė ir po rinkimų nori matyti savo išrinktus kandidatus, kaip pavyzdingus šeimos vyrus. Politikai tokiu būdu netiesiogiai pasižada savo rinkėjams ir toliau mylėti ir gerbti savo žmonas bei dorai auklėti savo atžalas. Žiniasklaida pasakoja apie tai, kas aktualu skaitytojams - rinkėjams. Štai kodėl iš užatlantės neretai atkrieja žinios, sukeliančios valstybinio masto skandalus JAV, kurie yra politikų sekso skandalai. Menkiausias JAV politiko asmeninis "slystelėjimas" yra visos tautos reikalas. Tokį politiko elgesį smerkti arba pateisinti teisę turi ne tik jo žmona, bet ir visa visuomenė. O visuomenė itin jautriai reaguoja į tokias nedovanotinas klaidas. Visuomenė jaučiasi išduota, apgauta ir asmeniškai įžeista, nes jai buvo "žadėta" kitaip. Todėl prasikaltusiam politikui nelieka nieko kito, kaip nuleidus galvą atsistatydinti. Atsistatydinti "dėl visuomenės spaudimo". Keista tai, kad "paslydusių" politikų šeimos išgyveną šitokią asmeninę krizę. Jiems atsistatydinant jų žmonos vis dar stovi šalia jų, neatsitraukdamos nei per žingsnį. Silda Wall Spitzer stovėjo šalia vyro, Niujorko gubernatoriaus Elioto Spitzerio, kai šis "dėl visuomenės spaudimo" atsistatydino iš posto po to, kai buvo paviešinta informacija apie tai, kad jis naudojasi prostitučių paslaugomis. Lygiai taip Hillary Clinton palaikė savo vyrą po sekso skandalo Baltuosiuose rūmuose. Ir Matos McGreevy stovėjo šalia savo vyro Naujojo Džersio gubernatoriaus Jimo McGreevy, kai šis viešai pranešė, kad yra homoseksualas ir turėjo ryšių su vienu savo patarėju. Taigi, iš šių pavyzdžių matome, kad JAV visuomenė diktuoja savo elgesio normas, nes tokio pobūdžio skandalai sulaukia begalinio susidomėjimo, įvairių atgarsių žiniasklaidoje ir laikinai suformuoja šalyje tokią atmosferą, kai visi pasipiktinę laukia, kada gi bus išverstas iš posto susiteršęs politikas t.y. sulauks pelnytos bausmės.
O ar tie patys standartai galioja Marijos Žemėje?
Lietuviams per rinkimus taipogi nemaža įspūdį daro politikų charizma. Asmeninės jų savybės turi didelį svorį lietuviams apsisprendžiant, kuriam iš jų atiduoti savo balsą. Taip ir susodinam į postus asmeniškai patrauklius politikus. Tuos, kurie labiausiai įtikina mus, kad dirbs išsijuosę mūsų kiekvieno labui, kurie sudaro išmintingųjų, dorųjų įvaizdį. Patikime jais. O kas belieka jaunai demokratinei valstybei? Mokintis iš savo klaidų ir savo demokratiškai išrinktų atstovų klaidų. Tad, kaip gi mes reaguojame į politikų šeimynines peripetijas, kaip mes vertiname jų moralę, kuri iš dalies atspindi ir visos tautos vertybes? A.Paulausko meilės istorija arba V.Uspaskicho išdykavimai, tai tik pumpurėliai. Kone puikiausias pavyzdys yra mūsų Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko ir "pelenės" Kristinos istorija. Skandalingai ir netikėtai žiniasklaidos išaiškinta istorija apie naujai užgimusią ir slėptą meilę politinėje padangėje buvo aprašyta su visomis smulkmenomis. Skandalas! Skandalas! Tik keista, kaip greitai ir nepastebimai su šiuo faktu visuomenė susitaikė, nustumdama į moralės ir doros paraštes faktą apie Prezidento neištikimybę savo teisėtai žmonai. Apie atsistatydinimą niekas net negalvojo, o ir pasitikėjimo šiuo asmeniu reitingai ne kažin kiek tenukrito. Na ir kas, kad ponas Brazauskas truputį komunistas, tik apytiksliai savo sklypus ir namus suskaičiuoti tegali, na dar ir meilužę pasirodo turėjo, bet užtat, koks buvimo valdžioje stažas! Ir kaip šauniai jis plūgą valdo...na, bet čia jau kita istorija. Kas gi klaidų nedaro? Ir štai, kaip gražiai tyliai ramiai dabar ponas Brazauskas už parankės su Kristina, dabar jau Brazauskiene, pasitraukė nuo valstybės vairo, išėjo užtarnauto poilsio. Kas buvo - pražuvo. Gražu, tiesa?
Šiemet sulaukėme atkurtos demokratinės Lietuvos pilnametystės. Užauginome naujai mąstančių jaunuolių kartą. Rodėme visus tuos aštuoniolika metų pavyzdį, kaip turėtų būti. Ir gyvenam, ir nieko. Tai ko gi taip purkštauja toji Amerikos visuomenė? Gal tikrai, kaip Biblija moko, pirma reikia išsitraukti rastą iš savo akies, o tik po to ieškoti krislo "brolio" akyje? Juk esame Marijos žemė...sprendžiame mes patys.
