Jovita OŽENECKIENĖ
Šią savaitę po pusantro mėnesio užtrukusių paieškų pagaliau buvo sugautas 30 metų žmogžudys Josifas Laikovskis. Išleistas iš kolonijos į brolio laidotuves, Josifas atgal negrįžo. Tuoj po Naujųjų metų sutiktuvių jis nužudė savo mylėtą moterį, 20 metų Nataliją Janušauskienę.
Pasmaugė vaikystės draugę
Josifas ir Natalija kadaise gyveno tame pačiame Šalčininkų rajono Turgelių seniūnijos Gojaus kaime. Kaip "Akistatai" pasakojo vietiniai gyventojai, dar moksleivė Natalija įsimylėjusi dešimčia metų vyresnį Josifą. Tiesa, draugystė buvo nutrūkusi, nes Natalijos šeima persikėlė gyventi į Vilnių, o Josifas sėdo už žmogžudystę. Vėliau Natalija trumpam buvo ištekėjusi, susilaukė sūnaus. J. Laikovskis ir sėdėdamas už grotų puoselėjo viltis vėliau Nataliją vesti, rašė jai meilės laiškus, siuntė kalinių darbo atvirukus ir prašė laukti grįšiančio po šešerių metų.
Kaip jau rašėme, į prieš pat Naujuosius metus pasikorusio brolio laidotuves Josifas buvo išleistas įsikišus giminėms. Galima spėti, kad laidotuvės buvo tik pretekstas gauti atostogų ir susitikti su mylimąja, mat išgirdęs apie brolio mirtį J. Laikovskis skambino savo artimiesiems ir reikalavo, jog šie eitų pas kolonijos valdžią ir prašytų, kad jį išleisti. Po brolio laidotuvių savo kenčiančios motinos Josifas neguodė nė dienos - išdulkėjo į Vilnių. Ten buvo sutarta su Natalija švęsti Naujuosius. Kaip dabar nustatyta, šventė iš pradžių vyko romantiškai ir sklandžiai. Josifas savo mylimajai pirko gėles, prisiekinėjo mylįs, žadėjo neapleisti ir jos pirmosios santuokos sūnaus. Kad kalinys iš pradžių buvo kupinas kilnių norų, liudija keli faktai: dar kolonijoje jis garsėjo pamaldumu, po brolio laidotuvių savo iniciatyva priėjo išpažinties, nes, pasak giminaičių, "norėjo būti švarus prieš pradėdamas kitokį gyvenimą". Jis tiesiog kliedėdavęs Natalija, jo mintyse buvusi tik ji. Deja, žmogžudžio meilė, pasirodė, buvo trumpalaikė. Kai Natalija pasakė, jog ištisus šešerius metus jo nelauks, Josifas moterį pasmaugė lygintuvo laidu. O kai pamatė, jog ji pradeda atsigauti, smaugė dar kartą, kad būtų tikriau, į dešinįjį šoną dar įsmeigė peilį.
Slapstėsi motinos namuose
Laikovskių sodyba, kurioje šiuo metu gyvena senutė motina su kitu Josifo broliu, stovi atokiau nuo Turgelių. Vos begirdinti močiutė, per savo amželį sočiai prisikentėjusi nuo gana grubių savo sūnų, "Akistatos" žurnalistams iškart po įvykio kalbėjo, jog "niekada Josifo neslėps". Tačiau kaime žmonės manė kitaip: savo namuose močiutė yra beteisė, nes mirus vyrui viskam vadovauja drauge gyvenantis netikusio būdo sūnus. Kaip dabar paaiškėjo, nužudęs Nataliją Josifas iš pradžių slapstėsi Vilniuje, gyveno su valkatomis įvairiose landynėse, sandėliukuose. Vėliau persikėlė, kur šilčiau - pas motiną ir brolį.
Josifo elgesys tapo panašus į laukinio žvėries: išgirdęs menkiausią triukšmą, jis sprukdavo į laukus, naktimis miegodavo tvarte, todėl pirmąsyk sulaikyti jo nepavyko: vos sulojus šunims, žmogžudys pabėgo iš namo ir pasislėpė tamsoje. Antrąkart pareigūnai buvo gudresni: didelė neperšaunamomis liemenėmis apsivilkusių vyrų grupė apsupo sodybą, o kiti tuo metu pasibeldė į namo duris. Viduje buvęs J. Laikovskis puolė slėptis po lova, tačiau buvo sulaikytas. Jau tą patį vakarą iki paryčių jis rašė nuoširdų prisipažinimą dėl Natalijos nužudymo. Tvirtino taip pasielgęs iš pavydo, mat Natalija nusprendusi gyventi su kitu žmogumi.
