Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovo pareigų atleidžiamas generolas Jurgis Jurgelis neigia esant konfrontacijos tarp jo ir naujosios Vidaus reikalų ministerijos vadovybės.
Tai lyg ir kertasi su jo viešais pareiškimais dėl paskyrimo teisėtumo ir kompetencijos ribų, kai žiniasklaidoje tiražuotus tikrus ar tariamus pažeidimus J. Jurgelis vadino nešvariu priešiškų jėgų puolimu prieš sustiprintą pasieniečių kovą su kontrabanda. J. Jurgelis iki pat trečiadienio, kai oficialiai paaiškėjo jo likimas, minėjo turįs daug darbo idėjų ir svarbių planų. Tiesa, J. Jurgelis yra pateikęs prašymą perkelti į kitą, greičiausiai žemesnio rango, tarnybą ir ministras šį prašymą teigia patenkinęs.
Ar vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus sprendimą nepalikti J. Jurgelio poste taip pat reikėtų laikyti priešiškų jėgų susidorojimu, ar verta ieškoti kitų priežasčių?
J. Jurgelis atsakė į šį ir kitus Eltos korespondentės klausimus.
- Kai prasidėjo viešas puolimas, esą 2004-ųjų vasarį tuometinis ministras Virgilijus Bulovas jus neteisėtai paskyrė, aiškinote, kad tai yra jūsų efektyviu darbu nepatenkintų priešų ataka. Dabartinis ministro G. Furmanavičiaus pasirinkimas tarsi rodo, kad buvo kitas variantas. O gal vidaus reikalų ministras ir ministerija ir yra jūsų priešai?
- Šitaip klausimo aš neformuluosiu. Dėl ministro taip pasakysiu: įstatymas suteikia teisę ministrui pratęsti arba nepratęsti tarnybos laiką ir ministras nėra niekaip įpareigotas komentuoti savo apsisprendimą. Todėl aš gerbiau ir gerbsiu Lietuvos įstatymus ir jų tvarką. Lygiai taip pat elgiausi išeidamas iš Valstybės saugumo departamento (VSD), kai manęs prašė komentuoti. Kaip tada nekomentavau prezidento sprendimo, taip ir dabar nekomentuosiu.
O kad tam tikra įtampa tvyrojo - taip.
Kada pasirodė šitie dalykai spaudoje - beveik po metų. Tai ką, metus jie buvo su žyma "slaptai"? Juk niekas nebuvo slapta. Tad aš čia nematau logikos. Priešingai, sakyčiau, jog per metus reikėjo pamiršti ir pradėti kalbėti apie darbą, o ne apie paskyrimą.
Be to, kai mane paskyrė, tai nebuvo jokios kalbos, kad aš prasilenkiu su statutu ar kitkuo. Man buvo pasiūlyta ir buvo paprašyta vienintelio dalyko - parašyti pareiškimą. Aš jį parašiau. Dalykai dėl mano paskyrimo neteisėtumo, kurie iškilo vėliau, bet kurie neįgijo oficialios formos - jie, švelniai sakant, išlieka su klaustuku. Aš klausiau kvalifikuotų teisininkų, kokie yra mano pažeidimai. Jie peržiūrėjo ir pasakė, kad šitų pažeidimų nesą. Gali teisininkai diskutuoti tarpusavyje, ar yra kolizija tarp Valstybės sienos apsaugos įstatymo ir Vidaus reikalų statuto, ar nėra. Įstatyme pasakyta, kad VSAT vadą skiria ministras premjero pritarimu, tai pagrindinė sąlyga. Pagal statutą VSAT vadas ministro prašymu gali priimti į tarnybą ir vyresnį negu 35 metų žmogų. Bet jeigu ministras paskiria patį vadą, tai ko jis turi prašyti?
- Dar šios savaitės pradžioje kalbėjote apie tolesnius VSAT darbus ir planus. Kaip į juos žiūrite dabar?
- Nenorėčiau, kad mūsų pokalbio akcentas būtų: "Ak, kaip gerai Jurgelis dirbo, kiek jis Lietuvai gero norėjo padaryti". Aš norėčiau pasakyti, kad nesijaučiu, jog dirbau blogai iš principo. Pripažįstu, kad dariau taktinių klaidų, ir jeigu dirbčiau toliau, tai būčiau gudresnis. Bet savo principų nekeisčiau. Tačiau visa tai nereiškia, kad ministras negali turėti savo požiūrio į darbą, į darbo organizavimą. Dabartinis ministras yra vadybininkas, turi savo požiūrį, ir nereikia manyti, kad jis negali matyti kelio efektyvesniam darbui.
Mano tikslas buvo nemažai ką pakeisti šitoje tarnyboje ir principiniuose dalykuose neatsisakau visko, ką dariau.
- Tai kiek procentų planų jums pavyko įgyvendinti?
- Vienas iš pirmųjų tikslų buvo sustiprinti vidaus auditą ir padaryti jį realų, nes jis visoje Lietuvoje labai silpnas dėl įstatymų ydingumo - auditas visiškai pavaldus institucijos vadovui, o jeigu vadovas yra nelabai doras, tada auditas nelabai gali dirbti. Norėjau sustiprinti auditą, įkurti imunitetines tarnybas. Ir, matyt, elgiausi teisingai, jeigu neseniai sukviestame specialiųjų tarnybų pasitarime Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas ne tik siūlė įkurti tokias tarnybas, bet įtvirtinti tai įstatymuose.
Toji imuniteto tarnyba VSAT sukūrė nedidelę įtampą, neesminę - todėl, kad ta tarnyba skirta pačių darbuotojų priežiūrai. O jeigu dar giliau žiūrėtume - tai ir tam tikram operatyviniam persekiojimui. Šitokios tarnybos nėra populiarios.
Šita buvo tarnyba sukurta, bet nesakau, kad jau duoda rezultatų. Tam, kad tokia tarnyba pradėtų veikti, reikia ne vienerių metų. Bet mes jau turime centrinį aparatą ir struktūras visose rinktinėse. Čia labai daug priklausys nuo vadovybės, kadangi ji tiesiogiai pavaldi vadui - jeigu vadas norės, kad tarnyboje būtų tvarka, kad negerovės nebūtų slepiamos, tai ji duos rezultatų.
Antras didelis mano noras buvo sutvarkyti viešuosius pirkimus. Viešieji pirkimai yra viena iš labiausiai korumpuotų sričių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Ir čia nėra kito kelio, kaip prevencija ir kontrolė. VSAT buvo viena viešųjų pirkimų tarnyba ir nuolat viską tvarkė. Mes padarėme tris ir dar įkūrėme skyrių. Pakeitėme žmones. Tikslas yra vienas - kontroliuoti. Aš negaliu sakyti, kad ten buvo daromos tik "žulikystės", bet man teko konsultuotis tiek su šalies auditoriais, tiek su respublikine viešųjų pirkimų tarnyba - jie pritarė mūsų pertvarkai.
Trečias svarbus darbas - kova su kontrabanda. Esminio persilaužimo mes nepasiekėme. Aš nesakau, kad mes galime sustabdyti ją visuose frontuose, čia yra daugelio tarnybų darbas, bet ir ten, kur kontroliuoja pasieniečiai - žaliojoje juostoje, dar ne viskas sutvarkyta. Beje, kova su kontrabanda irgi susijusi su imuniteto tarnybos būtinumu, nes kontrabandininkams "nuteka" informacija iš pareigūnų.
- Vis dėlto viešai aptarinėtos jūsų paskyrimo ir vadovavimo "negerovės" nustelbė kitas ne mažiau rimtas VSAT darbo problemas. Pavyzdžiui, nustatyta, kad aštuoniose iš naujųjų, pagal kartotinį projektą pastatytų pasienio užkardų trečdalis patalpų beveik nenaudojamos. 7 575 000 JAV dolerių ir 2 649 000 litų kainavusi naktinio stebėjimo įranga, pagal Vidaus reikalų ministerijos sutartį su Prancūzijos kompanija "Thomson CSF" 1999 metais sumontuota dešimtyje pasienio bokštų, jau seniai sugedusi ir išmontuota.
- Dėl naktinio matymo sistemos aš tiesiog siūlyčiau baigti kalbą. Vienintelis būdas šią problemą išspręsti - tai užbraukti. Dėl to nelemto "Thomson" kai kas A. Songailą kaltina. Ten buvo ne Songaila, reiktų kitur ieškoti šaknų, kodėl buvo pasirinktas "Thomson" ir kodėl tie bokštai buvo pastatyti - aš manau, kad buvo nuspręsta aukščiau. Bet jie nebeveikia - ką ten berasi...
Dėl užkardų. Kai čia atėjęs apvažiavau užkardas ir rasdavau dieną po tris penkis žmones užkardoje, kurios naudingas plotas 750 kvadratinių metrų ir dar yra 300 kvadratinių metrų užima garažai - iš karto buvo aišku, kad patalpos neracionalios. Žinoma, ten geros sąlygos, yra poilsio kambariai, dušai, sulaikymo patalpos, valgyklos, salės. Bet tos užkardos per didelės, jų išlaikymas kainuoja labai brangiai. Tai vienas iš pirmųjų mano reikalavimų buvo sumažinti plotą projektuojant naujas užkardas.
Dėl VSAT štabo - iš tiesų atėjęs radau štabą išpūstą tais padaliniais, kurių, mano supratimu, čia neturėjo būti iš viso arba jie yra per dideli. Pavyzdžiui, buvo greitojo reagavimo būrys, kuris nė karto greitai nereagavo. Buvo keli sargai ir keli vairuotojai, kurie vežiojo personalą. O vietoj tokio būrio galėjo būti sukurtas "smegenų centras".
Vidinė VSAT struktūra aiškiai manęs nepatenkino. Operatyvinė tarnyba dirbo silpnai, nes jos dėka sulaikytų pažeidėjų skaičius buvo visiškai menkas. Juk sulaikydavo ir eiliniai pasieniečiai, ir specialiosios paskirties būrys. Todėl uždavinys vienas - gerinti operatyvinės tarnybos darbą ir kontrolę. Šita tarnyba neturėjo kontrolės, o neturėdama kontrolės ji darė pažeidimus, apie kuriuos aš šiandien nenoriu kalbėti. Ir bandymas ją pakontroliuoti sukėlė didelę reakciją. Čia yra mūsų Lietuvos problema - visos specialiosios tarnybos turi būti kontroliuojamos. Finansus kontroliuoja Valstybės kontrolė, o kas kontroliuoja specialiąsias tarnybas?
- Ačiū už pokalbį.
