Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iškeltą Pandėlyje (Rokiškio rajonas) gyvenančiam, aukštesnįjį išsilavinimą įgijusiam, anksčiau neteistam Sauliui Stašiui (37 m.). Vyriškis buvo įtariamas tyčiniu savo motinos nužudymu, vagyste bei viešosios tvarkos pažeidimu. Teismo nuomone, įtarimai dėl motinos nužudymo nepasitvirtino.
Nuolat keitė parodymus
Per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, jog S. Stašys savo motiną Joaną Stašienę sumušė per kilusį tarpusavio konfliktą. Įtariamasis savo kaltę neigė. Anot jo, tą vakarą motina namo sugrįžo girtut girtutėlė, sudaužyta ir kruvina. Maža to, ji esą dar griuvo ir kambaryje, susitrenkė galvą. Susinervinęs Saulius motiną sakėsi paguldęs į lovą, o kai motinos būklė ėmė blogėti, iškvietęs greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai nukentėjėlę iškart nuvežę į ligoninę. Čia J. Stašienė buvo gydoma net porą mėnesių, tačiau dėl išsivysčiusių patirtos sunkios traumos komplikacijų mirė.
Teismo medicinos ekspertas pateikė išvadą, jog Joana Stašienė mirė dėl sunkaus galvos sužalojimo. Buvo pabrėžta, jog tokia trauma griūvant atsirasti negalėjo. Teismo medicinos ekspertas atkreipė dėmesį ir į tai, jog, patyrus tokį sunkų sužalojimą, yra labai maža tikimybė, kad nukentėjęs asmuo galės atlikti savarankiškus veiksmus (eiti, kalbėti).
Užspeistas į kampą S. Stašys anksčiau duotus parodymus kiek patikslino: jis girtai grįžusiai motinai esą tik "sudavęs šukomis" - stipriau nemušęs.
Dar po kurio laiko S. Stašys prisipažino tą vakarą motiną kaip reikiant sutalžęs kumščiais. Tačiau teisme vyriškis šiuos savo parodymus kategoriškai paneigė. Jis "nebūtas nuodėmes" kadaise sau prisiėmęs atseit vien dėl to, jog taip padaryti privertę jėgą grasinę panaudoti kriminalistai.
Pritrūko įrodymų
Kadangi tiesioginių šio įvykio liudytojų nebuvo, ikiteisminį tyrimą atliekantiems rajono PK pareigūnams išties buvo nelengva surinkti S. Stašio kaltę patvirtinančius įrodymus. Konkrečiai ir aiškiai kalbėjo Pandėlio apylinkės inspektorius Vasilijus Šerbniovas. Šis pareigūnas iškart po įvykio lankėsi Stašių troboje, kalbėjosi su Sauliumi - savo žmonos pusbroliu. Neblaivus Saulius jam esą irgi tvirtino, kad motina namo sugrįžo jau sumušta. Beje, sumušimo žymės matėsi ir ant Sauliaus veido. Apylinkės inspektorius atkreipė dėmesį į tai, jog jam seniai buvo žinoma (apie tai kaime buvo plačiai kalbama), kad sūnus Saulius visaip skriaudžia savo motiną. Gaila, tačiau ši niekada dėl to nerašė jokio pareiškimo, netgi priešingai, atvykus policijai, sūnų imdavo ginti, meluodavo, neva susižeidusi pati.
Paskutinėmis Joanos Stašienės gyvenimo valandomis su ja bendravusi vietos gyventoja Joana Krivickienė teisme patvirtino, jog J. Stašienė tądien namo ėjo išgėrusi, tačiau nesumušta. Iš tokių moters žodžių buvo galima spėti, jog J. Stašienę sumušė ne kas kitas, o tik jos sūnus.
Tačiau teismas nusprendė kitaip. Buvo konstatuota, jog J. Stašienės sūnus Saulius prisipažino motinai tik kartą sudavęs delnu per veidą, o teismo medicininė ekspertizė nustatė, jog moteriai kietu buku daiktu buvo suduota daug kartų ir į įvairias kūno vietas. Vadinasi, įtarimai, kad S. Stašys motiną stipriai sumušė, teismo nuomone, nepasitvirtino. Antra, nors troboje buvo rasta kraujo dėmių, teismas nusprendė, jog tai negali būti susiję su sūnaus smurtu motinos atžvilgiu. Mat, teismo manymu, Joana Stašienė "kažkur" buvo sumušta, o kai sugrįžo namo, nesunkiai galėjo iškruvinti ir savo patalynę. Teismas nusprendė, jog kambaryje rasti plaukų kuokštai, išrauti iš Joanos galvos, irgi nėra susiję su smurtiniu sūnaus išpuoliu. Plaukai esą galėjo būti išrauti anksčiau, dar prieš moteriai grįžtant į namus, o troboje Joanai nugriuvus, plaukų kuokštai ėmė ir nuslinko nuo galvos... Taigi teismas nusprendė, jog nėra jokių įrodymų, kad motiną sumušė sūnus, ir dėl šio nusikaltimo vyriškis buvo išteisintas.
Pripažino kaltu dėl vagystės ir viešosios tvarkos pažeidimo
Be tyčinio motinos nužudymo, Saulius Stašys buvo įtariamas ir išpuoliu prieš buvusią sugyventinę Niną Džiovalienę bei vagyste iš šios moters sandėliuko.
Kaip teisme patvirtino Nina Džiovalienė, buvęs meilužis Saulius Stašys, greičiausiai keršydamas už tai, kad ši jį atstūmusi, nudaužė sandėliuko spyną ir pavogė karučius. Dar po kurio laiko S. Stašys Niną esą sutiko prie Pandėlio parduotuvės ir apstumdė, tampė už plaukų, išvadino negražiais žodžiais (tai yra pažeidė viešąją tvarką). Vyriškis Niną esą net bandė įsitempti į savo automobilį, tačiau moters pagalbos šūksnius išgirdo aplinkiniai, kurie subėgo pasižiūrėti, kas vyksta, ir Sauliui šio sumanymo teko atsisakyti.
Dėl pastarųjų nusikaltimų teismas S. Stašį pripažino kaltu ir už tai jam skyrė vienerių metų trukmės laisvės apribojimą bei įpareigojo neatlygintinai atidirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar nusenusiais asmenimis.
Kaimas Saulių pasmerkė
"Akistatos" žurnalistė pasidomėjo, kaip Pandėlio bažnytkaimio gyventojai bei seniūnijos atstovai vertina tokį Panevėžio apygardos teismo nuosprendį ir, be abejo, faktą, kad S. Stašys buvo išteisintas dėl motinos nužudymo.
Pasak nenorėjusių skelbti savo vardų ir pavardžių pandėliškių, tokio teismo sprendimo negalima nei sveiku protu suvokti, nei pateisinti. Niekam, girdi, nebuvo paslaptis, kad žiauruolis sūnus motiną nuolat skriausdavo, mušdavo, iš jos tyčiodavosi. Kai Joana Stašienė dėl sunkios galvos traumos atsidūrė ligoninėje, aplinkiniams esą net nekilo minčių, kad tai ne josios sūnelio darbas. Tad kai policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir nedorėliui girtuokliui S. Stašiui pateikė sunkius įtarimus, aplinkiniai esą lengviau atsikvėpė, manydami, jog pagaliau motinos skriaudikas priėjo liepto galą.
Išgirdę S. Stašiui paskelbtą išteisinamąjį teismo nuosprendį, Pandėlio gyventojai buvo šokiruoti. "Jei ištiesinami motinų žudikai, apie teismų darbo objektyvumą negali būti ir kalbos," - savo nuomonę tiesiai šviesiai reiškė ir piktinosi ne vienas pandėliškis.
Nieko gero apie savo seniūnijos gyventoją nepasakė ir Pandėlio seniūnas Romualdas Varanius. Anot jo, išteisinamasis nuosprendis tikrai neturėjo būti paskelbtas, nes tokie dalykai esą tik skatina nebaudžiamumą.
Seniūnas patvirtino, kad Joana Stašienė ašarodama daugybę kartų buvo atvykusi į seniūniją pasiskųsti dėl žiauraus ir negailestingo sūnaus elgesio. Dėl šios priežasties su Sauliumi Stašiu esą buvo daug kartų kalbėtasi, bandyta jį priversti pasikeisti į gerąją pusę. Blogiausia, anot seniūno, buvo tai, kad sūnų be galo mylėjusi motina jam greitai viską atleisdavo.
Joana Stašienė, anot Pandėlio seniūno, nebuvo girtuoklė, tačiau greičiausiai dėl to, kad niekaip nesisekė suminkštinti žiauruolio sūnaus širdies, kartais irgi išlenkdavo taurelę. Seniūnas patvirtino, jog blaivus Saulius būdavo "kaip žmogus", o išgėręs tapdavo "lyg beprotis". Keisčiausia tai, jog išgėręs Saulius prie svetimų nesikabinėdavo - nežinia, kodėl visą pyktį nukreipdavo į artimiausią žmogų - motiną!
Po teismo nuosprendžio į laisvę paleistas ir į tėviškę sugrįžęs Saulius Stašys, anot aplinkinių, iš namų nekiša nosies, nes, ko gero, gėdijasi neigiamos žmonių reakcijos, viešo pasmerkimo.
