Remigijus RAINYS
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė leido vienam mėnesiui suimti uostamiesčio gyventoją Valdemarą Aleksandravičių (51 m.), kuris įtariamas naktį iš šių metų gegužės 17-osios nužudęs benamę Andželą Vistunovą (35 m.). Benamės nužudymo tyrimą kontroliuojantys prokurorai V. Aleksandravičiaus suėmimo prašė todėl, jog baiminosi, kad valkataujantis vyriškis gali pasislėpti. Nakvynės namuose besiglaudęs įtariamasis teistas 3 kartus: du kartus - už chuliganizmą ir kartą - už sunkų kūno sužalojimą. Prieš 6 metus jis buvo įkalintas už tai, kad išgertuvių metu kirviu trenkė savo sugėrovui į galvą. Tuomet I. Kanto gatvėje su šeima gyvenęs V. Aleksandravičius už grotų nukeliavo 4 metams, tačiau apeliacinė instancija bausmę sušvelnino, o pritaikius amnestiją, kalėti tereikėjo tik metus.
Andželos Vistunovos kūną Girulių miške už vasaros estrados aptiko šunį vedžiojusi klaipėdiškė. Po eglaitėmis gulėjusi smulkaus kūno sudėjimo, nedidelio ūgio sportiškai apsirengusi negyvėlė pradžioje buvo palaikyta besimankštinti išbėgusia vietine gyventoja, tačiau moters niekas nepasigedo. Tai, jog nužudytosios kelnės buvo užmautos atvirkščiai, o viena koja buvo basa, leido daryti prielaidą, jog prieš mirtį ji buvo išprievartauta. Žudikas savo auką sudorojo ypač žiauriai - mirusiosios smegenys buvo aptiktos prie kelmo už kelių metrų nuo kūno.
Nelaimėlės asmenybę padėjo nustatyti prieš keletą metų atsitiktinai paimtas jos DNR tyrimas. Paaiškėjo, jog dar 2005 metų kovo mėnesį įtarta, jog valkatavusi Andžela buvo nužudyta. Tada Strėvos gatvėje esančiame apleistame vaistų sandėlyje benamiai pamatė degančią moterį. Atskubėję ugniagesiai ją užgesino, tačiau kūnas jau buvo nebeatpažįstamas. Nustatant žuvusiosios asmenybę, be kitų benamių, buvo paimtas ir Andželos Vistunovos kraujas, atliktas DNR testas.
Uostamiesčio teisėsaugininkų teigimu, šių metų gegužės 17 dieną grupė benamių, kurioje buvo ir Andžela su Valdemaru, girtavo įvairiose miesto vietose. Galiausiai kompanija atsidūrė Girulių miške, netoliese benamių susiręsto laikino būsto. Manoma, kad V. Aleksandravičius su A. Vistunova susipyko, kai liko dviese. Tuomet vyriškis griebė lazdą ir kelis kartus smogė Andželai į įvairias kūno vietas, o mirtinai sumuštą paliko gulėti miške. Nusikaltimo įrankis buvo aptiktas netoli nužudytosios.
Pirminės apklausos metu prisipažinęs, jog nužudė A. Vistunovą, V. Aleksandravičius dėl savo suėmimo iš pradžių neprieštaravo ir teisme. Tačiau po advokato klausimų ir prašymo skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę bei neatimti laisvės įtariamasis persigalvojo ir pareiškė, jog prisipažino įvykdęs žmogžudystę po to, kai patyrė pareigūnų spaudimą. Esą Valdemarą tardę policininkai mušė jį per veidą ir grasino, kad atidaužys kepenis ir inkstus. Vyriškis teigė, jog bijojo, kad po teisėsaugininkų smurto kameroje teks spjaudyti kraujais, todėl ir apkalbėjo save. Anot V. Aleksandravičiaus jis A. Vistunovos nežudė, nes su ja nesipyko. Vyriškis neneigė, jog tą dieną bendravo su Andžela, tačiau tvirtino, jog vėliau jie taikiai išsiskyrė.
Įtariamojo kalbos neįtikinta teisėja sankcionavo suėmimą.
