Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Teismas retai paskelbia išteisinamąjį nuosprendį, juo labiau kai žmogus kaltinamas tyčiniu nužudymu. Tačiau šįkart atsitiko kaip tik taip. Kauno apygardos teismo teisėjas V. Vitunskas, išnagrinėjęs, šiuo metu Vandžiogalos seniūnijoje, savo tėvų namuose gyvenančio kauniečio Jaroslavo Andriuškevičiaus baudžiamąją bylą, nusprendė, jog teisiamasis nėra kaltas dėl 46 metų sugyventinės Olgos Avseiko mirties.
J. Andriuškevičius su Olga susipažino dirbdamas "Centrolite", kartu su ja pragyveno beveik 12 metų. Deja, 1999 metų rudenį Jaroslavas neteko darbo, visiškai pašlijo jo ir sugyventinės santykiai, todėl vyriškis nusprendė apsigyventi kaime, pas tėvus. Pastarieji jau ne vienerius metus augino jo ir Olgos dukrą Inesą, kuriai šiuo metu yra 11 metų. O. Avseiko liko gyventi sugyventinio bute. Deja, moteris niekur nedirbo, įjunko į alkoholį, pamėgo svetimų vyrų kompanijas. Ilgainiui ji pradėjo iš namų nešti daiktus, maisto produktus, juos mainė į alkoholį. Pernai vasarą moteris susipažino ir pradėjo artimai bendrauti su kitu vyriškiu - Raimondu Gustu. Sužinojęs, jog sugyventinė įsitaisė meilužį (kartą atvykęs iš kaimo, užtiko jį su Olga savo bute), J. Andriuškevičius atėmė iš jos buto raktus ir paliepė išsikraustyti. Deja, šių metų vasario pabaigoje Jaroslavui paskambinusi kaimynė pranešė, jog išlaužtos jo buto durys. Vyriškis tą pačią dieną atskubėjo į Kauną. Jam iškart tapo aišku, kieno tai darbas. Po kelių valandų čionai atėjo Olga. Ji buvo išgėrusi. Agresyviai nusiteikusi O. Avseiko net nebandė slėpti, jog išlaužė duris, ir ėmė sugyventinį, visaip plūsti. Jiedu rimtai susiginčijo. Nors vėliau J. Andriuškevičius tikino Olgos niekada nemušdavęs, tiktai girtą ne kartą buvo išstūmęs pro duris, kad išsiblaivytų, šįkart nesusivaldęs (esą kuomet ji siekusi peilio) pliaukštelėjo jai plaštaka per skruostą. Moteris nepargriuvo, sąmonės neprarado, tiktai susirinko daiktus ir išėjo. Po šio konflikto J. Andriuškevičius savo bute praleido dar keletą dienų. Čia bent tris kartus apsilankė ir sugyventinė. Jiedu daugiau nesipyko. Priešingai - Olga buvo gerai nusiteikusi, minėjo, jog kelias dienas šventė savo gimtadienį. Vasario 26-ąją J. Andriuškevičius išvažiavo į kaimą, o kovo 9 dieną sužinojo, jog Olga mirė.
Kai teismo medicinos ekspertai nustatė, jog O. Avseiko mirties priežastis - kraujo išsiliejimas į smegenis, A. Andriuškevičius buvo suimtas. Jis buvo kaltinamas nužudęs sugyventinę. Po 40 parų įtariamasis buvo paleistas. Galiausiai įvyko teismas.
Tvarkingai apsirengęs, ramaus, lėto būdo J. Andriuškevičius teisme pripapažino, jog sugyventinė buvo visiškai degradavusi moteris, tikra alkoholikė, niekur nedirbo, nesirūpino pas senelius augančia dukra (jos neaplankė ketverius metus). Namo neretai grįždavo sumušta, tačiau sakydavo pati pargriuvusi ir susižalojusi. Vos ne su ašaromis akyse vyriškis tvirtino, jog O. Avseiko negalėjo mirti nuo smūgio, kurį jis sudavė.
Panašiai O. Avseiko charakterizavo ir teisme susirinkę kaimynai. Štai Irena Varankienė pasakojo, jog Olga "juodai gėrė", iš namų nešė daiktus, maisto produktus (netgi tuos pačius lašinukus, agurkėlius, kuriuos iš kaimo atveždavo Jaroslavas) ir mainė į degtinę. Kai nebūdavo už ką gerti, į sugyventinio butą vesdavosi "svetimus diedus" ir su jais lėbaudavo. Ne kartą, išvykus J. Andriuškevičiui, čia parsivesdavo ir kitą sugyventinį - R. Gustą. Moteris tikino, jog išgėrusi Olga būdavo labai agresyvi, dažnai konfliktuodavo su kaimynais. Na, o J. Andriuškevičius, liudytojos akimis, buvo labai lėtas, tylus žmogus, niekada prieš sugyventinę neišdrįso pakelti rankos.
Panašius parodymus davė ir daugiau liudytojų, tačiau teismas išgirdo ir visiškai priešingą nuomonę. Štai kitas O. Avseiko Sugyventinis, R. Gustas, tikino, jog Olga išgerdavusi retai, su saiku (per tardymą buvo pripažinęs, kad ji girtavo gana dažnai). Esą draugė dažnokai nueidavo į buvusio sugyventinio butą, nusivesdavo ir jį, tačiau pirmiausia todėl, kad pamaitintų sandėliuke buvusį katiną.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas paprašė atlikti papildomą ekspertizę. Teismo medicinos ekspertas patvirtino, jog nebuvo galimybės nustatyti traumos mechanizmą. Kraujas išsilieti galėjo iki mirties likus vienai dviem savaitėms. Ekspertas padarė išvadą, jog mirtį galėjo sukelti tiek smūgis į dešinę veido pusę (jeigu jis buvo stiprus), tiek moteris galėjo susižaloti krisdama ir atsitrenkdama galva į kietą paviršių. Jei nukentėjusiajai būtų buvusi laiku suteikta medicininė pagalba, tikėtina, jog jos gyvybę būtų pasisekę išgelbėti.
Nors ir nebuvo tiesioginių sugyventinių konflikto liudininkų (J. Andriuškevičius nekeitė savo parodymų ir tikino tiktai kartą nestipriai delnu sudavęs O. Avseiko į skruostą), o teismo medicinos ekspertų išvados dvireikšmės, valstybės kaltintoja buvo įsitikinusi, jog teisiamojo kaltė visiškai įrodyta ir pasiūlė jį nuteisti kalėti septynerius su puse metų. J. Andriuškevičiaus gynėja tvirtino, kad vyriškis nekaltas, o mirusioji buvo degradavusi moteris, nesirūpino ne tik savo dukra, bet ir kitais dviem vaikais, likusiais gyventi Moldovoje, girtavo iki sąmonės netekimo, buvo agresyvi... Gynėja paprašė teismą išteisinti jos ginamąjį.
Teismas iš tiesų pripažino, jog J. Andriuškevičius nekaltas. Tiesa, šis nuosprendis dar gali būti apskųstas.
