Giedra AKAVICKIENĖ
Telšiškių Lisių šeimos nariai išsibarstė po įvairius rajono valdiškus namus. Prieš tai trys sūnūs su motina gyveno Džiugo gatvėje esančiame 1-ajame bendrabutyje. Lisių adresas buvo gerai žinomas ugniagesiams ir policininkams.
Išgertuvės baigdavosi gaisrais
Bendrabučio gyventojai džiūgauja, kad pagaliau Lisiai iškraustyti iš buto, kurio durys užkaltos ir užantspauduotos. Mat čia nuolat buvo girtaujama, o išgertuvės baigdavosi gaisrais. Per vieną gaisrą skaudžiai nukentėjo buto šeimininkė Zina Lisiuvienė, kuri apdegė abi kojas. Medikai jas amputavo iki kelių. Invalide tapusi 52 metų moteris apgyvendinta senelių globos namuose. Dabar ji išvežta į Kauną, kur bus pritaikyti protezai.
Motina ir sūnus - be kojų
Jauniausia Lisių atžala - šešiolikametis Tomas - atsidūrė specialiojoje internatinėje mokykloje. 27 metų Artūras laikinai apsistojo Socialinių paslaugų centro nakvynės namuose, o 32 metų Arūnas prisiglaudė Varnių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Kaip sakė Artūras, jo vyriausiasis brolis, kaip ir motina, neteko abiejų kojų iki kelių. Nelaimė nutiko šią žiemą, kai girtas Arūnas užmigo lauke ant sniego ir nušalo kojas. Jaunas vyras tikisi pakilti iš invalido vežimėlio, nes Kaune jam bandoma pritaikyti kojų protezus.
Pensionate bus aprūpintas
Nakvynės namuose gyvenantis Artūras laukia, kol atsiras vieta Dūseikių pensionate. Jis tikisi, kad ten bus geriausia - nereikės rūpintis buitimi: stogu, maistu ir patalyne. Patekęs į nakvynės namus, Artūras neturėjo nei dokumentų, nei pragyvenimo šaltinio. Socialiniai darbuotojai jam padėjo išsiimti asmens pasą, išrūpino 121 lito socialinę pašalpą. Nors Artūras pripažintas antrosios grupės invalidu, pinigų už tai negauna, nes neturi darbo stažo. Artūras turi tinkuotojo-dažytojo specialybę, tačiau darbdaviai nepageidauja priimti į darbą antrosios grupės invalidą. Vyras trumpai dirbo statybose pagalbiniu darbininku, pastaruoju metu uždarbiavo pas ūkininką. Už 20 litų per dieną ir pietus Artūras sandėliuose plušėdavo nuo ankstaus ryto iki vidurnakčio.
Brolis rūkydavo lovoje ir kraustydavo šiukšlių konteinerius
Artūras pasakojo dažnai lankantis motiną ir jauniausiąjį brolį, o vyriausiąjį lankyti trukdo nemažas atstumas. Jei ne dažnos išgertuvės ir jas lydinčios nelaimės, galbūt šiandien šeima gyventų kartu. Kaip suskaičiavo Artūras, jų bute įvyko apie dešimt didelių gaisrų, kurie sunaikindavo skurdžią mantą. Iš pradžių jis tvirtino, kad jų butą nuolat kažkas padegdavo, paskui prasitarė apie pavojingą brolio pomėgį rūkyti lovoje.
- Išgėrusio Arūno neįsileisdavome vidun, bet jis daužydavo duris. Atsigulęs į lovą užsirūkydavo ir užmigdavo su cigarete. Arūnas pinigų degtinei prasimanydavo rausdamasis po šiukšlių konteinerius, kur rasdavo butelių ir metalo, - dėstė Artūras.
Pats Artūras nustojo vartoti alkoholį atsidūręs Nakvynės namuose. Jau keturi mėnesiai jis neragavo nė lašo. Be to, vyras lankė Anoniminių alkoholikų klubo užsiėmimus, tačiau ten jam nepatiko: "Kalba tą patį per tą patį".
Tėvas sukūrė naują šeimą
Lisių šeimoje niekas nedirbo, nemokėjo mokesčių už vieno kambarėlio butą bendrabutyje. 5 000 litų skolos gerokai viršijo buto vertę. Artūras prasitarė prašęs pinigų iš tėvo, kuris prieš daugelį metų sukūrė kitą šeimą, dirba valdininku vienoje valstybinėje įstaigoje.
- Tėvas nenori turėti jokių reikalų su pirmąja šeima ir nė karto nesušelpė, - guodėsi sūnus.
