Šiemet vagystės iš parduotuvių Europos prekybininkams kainavo 29 mlrd. eurų. Tiek žalos padarė prekes vogę pirkėjai, nesąžiningi darbuotojai bei tiekėjai. Į nuostolius įskaičiuojami ir apsaugos kaštai.
Labiausiai vagiamos prekės ir Lietuvoje, ir kitose Europos šalyse - kvepalai, moteriški drabužiai, elektronikos prekės, degtinė ir viskis, kosmetika, delikatesiniai maisto produktai - , lašiša, žąsų kepenėlės, ikrai, brangesnė mėsa ir kt. Vagia skirtingo amžiaus, lyties ir socialinės padėties žmonės, tačiau dažniau įkliūna vyrai (60 proc.). Didžioji dalis prekių pavagiamos ne sau, o tolimesniam pardavimui.
Tyrimas apėmė 25 Europos šalis, jame dalyvavo 446 didieji Europos mažmenininkai, valdantys daugiau nei 28 tūkst. parduotuvių, kurių bendra apyvarta sudaro 422,19 mlrd. eurų per metus.
Mažiausius nuostolius šiemet patyrė Šveicarijos ir Vokietijos prekybininkai, didžiausius - Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos. Nusikalstamumas parduotuvėse kiekvienai Europos šeimai kainavo 220 eurų.
Europoje, taip pat ir Lietuvoje, veikia organizuotos tarptautinės vagių iš parduotuvių grupuotės. "Gaujos profesionalų, kurie samdo darbuotojus, moka "premiją" nuo apyvartos, suteikia jiems būstą, suteikia "saugumą" - žmogus vaikšto vogti kaip į darbą. Šios gaujos gali važinėti iš vienos šalies į kitą ir naudotis tais pačiais vagysčių modeliais. Jie turi savo žmones tarp personalo ir organizuoja operacijas, kurios atneša labai didelius nuostolius. Jie vagia visas prekes, kurias galima parduoti, dažniausiai - smulkias žinomų prekių ženklų elektronikos prekes", - sakė tyrimą atlikusios kompanijos direktorė A.Sagaitytė.
