Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija už tėvo nužudymą 32 metų Sauliui Venckevičiui paskyrė 13 metų nelaisvės. Tame pačiame posėdyje jis buvo teisiamas dar ir už kitą, prieš porą metų padarytą nusikaltimą. Tąsyk nuo jauno vyro rankos nukentėjo moteris. Dėl to teismas galutinę bausmę prailgino vieneriais metais.
22 metus su Vytautu Venckevičiumi kartu pragyvenusi U. Kasenkovaitė (58 m.) pasakojo, jog sugyventinis nevengdavo stikliuko, tačiau buvo labai geras, ramus žmogus. Vyriškis su ruse žmona išsiskyrė labai seniai, kai du jų sūnūs dar buvo visai maži. Buvusi Vytauto sutuoktinė, pasiėmusi vaikus Romą ir Saulių, išvyko gyventi į Sankt Peterburgo sritį. Likęs vienas tėvas vis dėlto nutarė susigrąžinti bent vieną vaiką, tad netrukus namo į Lietuvą parsivežė Saulių... Tada Vytautas negalėjo net nujausti, jog pastarasis atims jam gyvybę...
U. Kasenkovaitė, kurios akyse vyko skaudi dviejų artimiausių žmonių drama, neslėpė, jog Saulius savo tėvą mušė jau seniai. Atėjęs į svečius sūnus vis kviesdavo tėvą išgerti. Šis spyriodavosi, nesiduodavo įkalbinėjamas, tačiau vėliau nusileisdavo. Visi tokie "pasisėdėjimai" baigdavosi konfliktais, per kuriuos Saulius savo tėvą sumušdavo. Prieš dvejus metus dėl sunkios galvos traumos V. Venckevičius net buvo atsidūręs ligoninėje. Po savaitės grįžęs namo policijai sūnaus jis neapskundė. Na, o šis pasijuto visagaliu ir nesulaukęs pasipriešinimo darė tai, ką norėjo.
2002 metų sausio 18-ąją S. Venckevičius girtas atėjo pas tėvą, kurio namuose jau svečiavosi kaimynė Jadvyga Praudzinskienė. Sauliui ši moteris neįtiko, todėl puolė ją spardyti, mušti ir vyti lauk. Jis pats teisme tikino taip elgęsis todėl, kad ši ėmusi kibti prie jo tėvo. Deja, liudininkai tokio fakto nepatvirtino. Vėliau medikai konstatavo, jog J. Praudzinskienė buvo sunkiai sužalota. Po šio įvykio S. Venckevičius pasislėpė - apsigyveno Kauno rajone (iki tol šis jaunas vyras glaudėsi pas savo močiutę - tėvo motiną, gyvenančią visai šalia savo sūnaus Vytauto), tačiau pas tėvą vis apsilankydavo. Blaivus Saulius buvo gana ramus, tačiau apsvaigęs nuo alkoholio tapdavo labai agresyvus. Praeityje vedęs, vėliau išsiskyręs S. Venckevičius turėjo draugę, tačiau naujos šeimos nesukūrė.
Šių metų kovo 19 dieną atėjęs pas tėvą, S. Venckevičius davė jam pinigų ir paprašė nupirkti degtinės. Tėvas netrukus parnešė butelį, prie kurio prisėdo ir jo sugyventinė bei sūnus. U. Kasenkovaitė mano, jog šįkart konfliktas tarp tėvo ir sūnaus kilo dėl testamento. Mat maždaug prieš dvi savaites buvo mirusi Vytauto motina ir Saulius tikino, jog būtent jam močiutė testamentu paliko savo namą. Iš tikrųjų nieko panašaus nebuvo, tad tėvas prašė sūnų nusiraminti, palaukti, kol praeis bent pusmetis, o paskui kalbėti apie paveldėjimą. Sauliui tai nepatiko. Pajutusi, jog netrukus kils peštynės, U. Kasenkovaitė nuėjo į kitą kambarį ir atsigulė. Ji girdėjo triukšmą, smūgius, stumdymą ir suprato, kad sūnus eilinį kartą muša jos Vytautą, tačiau kaip ir anksčiau, į vyrų konfliktą nesikišo. "Ką ten pas juos eisi - kai dės - išlėksi su durimis", - dabar guodėsi viena likusi moteris... Nutilus triukšmui, naktį Ulijana atsikėlė. Virtuvėje sėdėjo Saulius, o stipriai sumuštas jo tėvas gulėjo ant grindų. U. Kasenkovaitė jau ruošėsi kviesti greitąją pagalbą, tačiau Saulius griežtai uždraudė. Vietoj to jis tėvą apipylė šaltu vandeniu - esą šis tuoj atsigausiąs. Tačiau šįkart U. Kasenkovatei vis dėlto pavyko įkalbėti sūnų paguldyti tėvą lovon - gulėti šlapiam kovo mėnesį ant grindų buvo šalta... Ryte moteris bandė prakalbinti sugyventinį, tačiau šis nereagavo. Kai Saulius pagaliau išėjo, jo tėvo sugyventinė nubėgo pas kaimynę ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Netrukus atskubėjo ir nukentėjėlio sesuo Aldona su dukra...
V. Venckevičius buvo išvežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas, tačiau po kelių dienų mirė. Jo gyvybės neišgelbėjo nei tuoj pat atliktos dvi operacijos, nei rimtos medikų pastangos.
