Iki oficialios Lietuvos narystės Europos Sąjungoje lieka vis mažiau laiko ir vis akivaizdesni su ta naryste susiję lūkesčiai. Jie medžiaginiai. Kas brangs, kas pigs, ar gerės įvairių sričių finansavimas, ar atsiras geresnių darbo ir uždarbio galimybių… Kam ir kokių? Kas pirmiausia pajus Europos plėtros naudą?
Jau įvyko pirmieji konkursai į darbo vietas Briuselyje, prie Europos Komisijos ir kitų Europos Sąjungos institucijų. Tų konkursų bus daugiau ir jų laukiama. Kiek žmonių Lietuvoje tikisi darbo Europos Sąjungoje?
Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2001 metais užsakyto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustųjų norėtų padirbėti užsienyje. Tada labiausiai nusiteikę ieškoti darbo svetur buvo jauni, nevedę, vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą turintys vyrai. Jie ir kiti apklaustieji mielai padirbėtų užsienyje nuo trijų mėnesių iki trejų metų. Dauguma apklaustųjų teigė, kad dirbtų užsienyje, jei būtų galimybė tą daryti legaliai. Didesnė dalis norėjo dirbti ES šalyse, ypač Vokietijoje. Beveik visi prieš trejus metus norėję dirbti užsienyje tikėjosi ten uždirbti daugiau nei Lietuvoje.
Apie tai, kad Europos Sąjungos plėtra turėtų suteikti daugiau legalaus darbo galimybių, nemažai respondentų sužinojo tik per apklausą. Tai buvo jau tolimais 2001 metais. Rengimasis referendumui dėl narystės ES pažėrė daugiau informacijos apie plėtros privalumus, nors, atrodo, apie darbo užsienyje galimybes paprastiems piliečiams daug kalbama nebuvo. Bet galima spėti, kad dabar, 2004 metų pradžioje, apie legalaus darbo Europos valstybėse galimybes žino ir to darbo viliasi daugiau lietuvių.
Bėda, kad šiandien dar sunku pasakyti, kokios tos galimybės bus. Europos Sąjungos senbuvės pasiliko sau tiesę taikyti dvejų metų pereinamąjį laikotarpį naujų narių piliečiams. Tas laikotarpis gali būti atšauktas, sutrumpintas, bet gali būti ir pratęstas net iki 2011 metų. Tikimasi, kad penkios ES senbuvės netaikys naujųjų narių piliečiams jokių apribojimų. Tai Airija, Britanija, Olandija, Danija ir Švedija. Tačiau kol kas tik Airija priėmė oficialų sprendimą šiuo klausimu.
Keturios Sąjungos senbuvės yra pareiškusios, kad jos pereinamąjį laikotarpį taikys. Tai Austrija, Belgija, Vokietija ir Suomija. Jose naujų narių piliečiai iš karto po plėtros dar turės gauti darbo leidimą.
Likusios senbuvės iki šiol nėra apsisprendusios, nors laiko lieka nedaug. Kandidatės, išskyrus Čekiją, kuri irgi dar nėra apsisprendusi, jau pareiškė, kad jų darbo rinka bus atvira kitų naujokių piliečiams. Tiesa, kiekviena ES narė gali savo sprendimą peržiūrėti ir keisti.
Net tose valstybėse, kuriose ir po plėtros lietuviams reikės darbo leidimo, jie turės pirmenybę prieš Sąjungai nepriklausančių valstybių piliečius. Be to, leidimą gavusių ir jų šeimų teises bei socialines garantijas apibrėš jau ES įstatymai dėl svetur dirbančių jos piliečių. Tad pirmiausia turėtų pagerėti jau dabar svetur dirbančių padėtis. Antra vertus, kai kuriais atvejais būtent ES teisės normos gali “uždaryti” pigaus, pusiau legalaus ar neteisėto darbo rinkas, kurias dabar kontroliuoja nusikaltėliai, išnaudojantys atvykusių darbininkų nelygiateisiškumą.
Artimiausi metai parodys, kiek lietuvių ieškos darbo Airijoje, Britanijoje, Danijoje ar Švedijoje. Turint omenyje, kad darbo tose valstybėse patirtį jau turi ne toks mažas tautiečių skaičius, galima spėti, kad jų daugės. Be to, daugiau lietuvių turėtų pradėti dirbti užsienyje, kai, tarkim, ten užsakymą gaus lietuviška įmonė, pavyzdžiui, statybos bendrovė.
Tačiau laisvė dirbti Europos Sąjungoje priklauso ne tik nuo kitų valstybių apsisprendimo. Kai kuriems specialistams ją lemia ir savos šalies įstatymai. Gydytojų, medicinos seserų, farmacininkų, veterinarijos gydytojų, architektų ir kitų vadinamųjų reguliuojamų profesijų pripažinimas ES valstybėse priklauso nuo to, kaip tos profesijos pripažįstamos valstybėse, kuriose jos įgytos. Dauguma kandidačių dar turi šį pripažinimą suderinti su ES normomis. Nereguliuojamos kvalifikacijos, įgytos vienoje Sąjungos narėje, turėtų būti automatiškai pripažįstamos kitose narėse.
Net pereinamąjį laikotarpį pasiryžusios taikyti valstybės nusiteikusios daryti išimtis kai kuriems specialistams. Europos Sąjungos narėse labai stinga slaugių, kvalifikuotų medicinos seserų, informatikos specialistų. Informatikai ir dabar norėdami nesunkiai gauna darbą užsienyje, bet ir Lietuvoje jų uždarbiai nėra blogi.
Slaugę ar medicinos seserį iš Lietuvos kokia Austrijos ligoninė ar senelių namai galėtų nesunkiai suvilioti daug didesne alga. Kol kas didžiausia kliūtimi greitam šios srities specialistų nutekėjimui iš šalių kandidačių yra kalba. Bet ši kliūtis nėra neperžengiama, ypač jaunimui. Būtent kvalifikuotiems specialistams, mokantiems užsienio kalbas, artimiausiu metu ir atsivers ES darbo rinka.
Neatsitiktinai beveik visose šalyse kandidatėse kaip tik 2003 metais buvo kiek pakeltos mokytojų, aukštųjų mokyklų dėstytojų, medicinos darbuotojų algos. Jie Europos Sąjungos plėtros naudą turėtų pajusti gana greitai, nors tai priklausys ir nuo valstybės politikos. Pradėti karjerą užsienyje gydytojui nėra lengva, bet tokia galimybė gerokai padidės jau vardą turintiems specialistams.
Lietuvos žiniasklaidos dėmesį šiuo metu itin traukia darbo vietos lietuviams Briuselyje. Per artimiausius metus Europos Sąjungos institucijose atsiras bent 5000 darbo vietų naujokių piliečiams. Į jas gali pretenduoti ne tik aukštąjį, bet ir vidurinį mokslą baigusieji. Tačiau ir pačiais palankiausiais skaičiavimais, vargu ar lietuviams šioje bangoje teks daugiau nei pora šimtų darbo vietų. Žinoma, galimybė nėra vienkartinė, nuo šiol lietuviai darbo Briuselyje ir kitose Europos Sąjungos įstaigose galės ieškoti nuolat ir konkuruoti su kitų narių kandidatais. Be to, ES plėtra turėtų padidinti ir taip nemažą valdininkų karjeros siekiančių skaičių pačiose šalyse kandidatėse. Kodėl?
Prognozuojantys nesutaria, per kiek laiko gyvenimo lygis Lietuvoje ar Slovakijoje pasieks dabartinį Europos Sąjungos lygį, tačiau net cinizmu nepasižymintys apžvalgininkai beveik vienu balsu tvirtina, kad greičiausiai gyvenimas gerės naujųjų ES narių valdininkams. Jie gyvenimo lygio atsilikimą nuo savo kolegų Sąjungos senbuvėse įveiks sparčiausiai.
Vienas tokių apžvalgininkų čekas, darbo sociologas Petras Kucharžas cituoja patarlę, kad karpiai dar niekada nėra išleidę vandens iš tvenkinio. Pasak Kucharžo, Europos Sąjunga daugeliu aspektų yra biurokratų sąjunga, tad menkesnė valdininkų padėtis ateityje būtų mažiausiai realistinis iš visų su ES plėtra susijusių lūkesčių.
