Anksčiau sėsi - anksčiau išeisi...
Romas Aikevičius teisėjo mantiją užsivilko 1993-iųjų pabaigoje. Šiek tiek daugiau nei po metų, pradėjus vykdyti teismų reformą, jis tapo Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju. Praėjusių metų kovo 1 dieną prezidento dekretu R. Aikevičius buvo paskirtas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju. Šiuo metu jis nagrinėja pirmosios instancijos apeliacinius skundus. Apie teisėjo darbo kasdienybę su R. Aikevičiumi kalbasi "Akistatos" korespondentė Ramutė Pečeliūnienė.
- Teisėjui, atėjusiam dirbti į aukštesnės instancijos teismą tikriausiai tenka persiorientuoti, persikvalifikuoti.
- Baudžiamoji teisė yra ta pati, tiktai skiriasi Baudžiamojo kodekso straipsniai, kuriuos tenka taikyti. Na, galbūt apygardos teismo nagrinėjamose bylose skiriasi nusikaltimo išaiškinimas, sunkiau renkami įrodymai (vis dėlto čia nagrinėjami sudėtingi nusikaltimai), tačiau visuomet praverčia apylinkės teisme įgyta kvalifikacija ir patirtis.
- Ar skundų nagrinėjimas labai skiriasi nuo baudžiamųjų bylų nagrinėjimo?
- Dirbant apylinkės teisme atrodė, kad visi prieš mus nusiteikę, be reikalo keičia ar naikina paskirtus nuosprendžius, bet kai atsidūriau šiame teisme, pamačiau, jog jie keičiami arba naikinami ne be pagrindo. Tiesa, dabar labai retai pasitaiko atvejų, kuomet panaikinamas nuosprendis ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui. Jeigu apylinkės teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o mūsų teisėjų kolegija mato, kad šį nuosprendį reikia panaikinti ir priimti naują, mes tos bylos negrąžinam apylinkės teismui, o patys priimam naują nuosprendį. Beje, tokių bylų pasitaiko retai. Kitais atvejais, pavyzdžiui, jei neteisingai pritaikyti Baudžiamojo kodekso bendrosios normos straipsniai, neteisingai paskirta bausmė ir t. t., mes keičiam nuosprendį toje dalyje, kur padaryta teisės klaida. Dar noriu pabrėžti, kad apeliacine tvarka bylas nagrinėjam tiktai skundo ribose. Sakykim, nuteistasis skundžiasi, jog jam paskirta per griežta bausmė, todėl mes ir aiškinamės, ar iš tiesų ši bausmė yra per griežta. Žinoma, jei randame grubių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl kurių reikia naikinti nuosprendį, į tai atsižvelgiame. Jei naikiname nuosprendį dėl nelabai reikšmingos klaidos, kurią patys galime ištaisyti, visiškai nebūtina bylos grąžinti kitam teisėjui, kad jis ją pradėtų nagrinėti iš naujo. Todėl aš pritariu nuomonei, jog aukštesnės instancijos teisme byla turi būti išspręsta iki galo.
- Ar per šį laiką, kuomet ėmėtės nagrinėti apeliacinius skundus, teko išgirsti skundų autorių kaltinimų (pavyzdžiui dėl neobjektyvumo)?
- Tokių kaltinimų daugiau teko išgirsti iš kolegų. Pirmosios instancijos teismo teisėjai klausdavo, kodėl kolegija panaikino ar pakeitė jų nuosprendžius. Tačiau kartais teisėjai padaro akivaizdžių klaidų ir negali ginčytis, bet būna ir abejotinų dalykų. Jiems atrodo vienaip, mūsų - trijų teisėjų - nuomonė būna kitokia. Juk priimant nuosprendį atsižvelgiama ne tik į nusikaltimo sunkumą, padarytą žalą, bet ir į asmenybę, aplinkybes. Pasitaiko, kai skunde nurodomos kitos aplinkybės, pateikiami papildomi dokumentai.
- Kas turi teisę dalyvauti apeliacinio skundo nagrinėjimo procese?
- Apie tai, kad bus nagrinėjamas apeliacinis skundas, pranešama visiems bylos dalyviams. Šiame procese gali dalyvauti visi norintieji. Jei tokį norą pareiškia nuteistasis, nuosprendį priėmęs teismas siunčia prašymą įkalinimo įstaigai ir nurodo nuteistąjį pristatyti į teismą. Jeigu būna pateiktas prokuroro skundas, kuriame prašoma sugriežtinti paskirtą bausmę, tuomet nuteistasis privalo būtinai dalyvauti teismo posėdyje. Tai numatyta Baudžiamojo proceso kodekse. Kolegijai panaikinus paskirtą bausmę ir paskelbus švelnesnį nuosprendį, iš salės nuteistieji visuomet iškeliauja su šypsena...
