1993 m. pradžioje Lietuvoje veikė apie 100 organizuotų nusikalstamų grupuočių. Labiausiai jos buvo išplitusios didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir Biržų, Kėdainių, Kupiškio, Panevėžio, Šiaulių bei kituose rajonuose. Garsiausiomis, žinoma, galima tituluoti "Vilniaus brigadą", Kauno "daktarus", Žaliakalnio gaują, Klaipėdos Gaidjurgio gaują, Šiaulių "princų", Panevėžio "tulpinių", Kavioro, Alytaus "baublių" ir kitas gaujas. Dauguma jų atsirado iš paprastų kriminalinių grupuočių, veikusių interesų arba gyvenamosios vietos pagrindu.
Sukaupusios didelį kapitalą 1993-1996 m. organizuotos nusikalstamos grupuotės perėjo prie antrojo savo veiklos etapo - nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimo. Turėdami dideles "laisvų" pinigų sumas, nusikaltėliai privatizavo įmones, kavines, viešbučius. Ir, aišku, pagrasinę tiems, kurie kaišioja pagalius į ratus, - už mažiausią kainą. Iš pradžių buvo siekiama įsitvirtinti pelningiausiose ūkio šakose: prekyboje naftos produktais, alkoholiu, tabako gaminiais, vėliau buvo steigiami komerciniai bankai ir užsiimama įvairiausia komercine veikla.
Tačiau tuo metu sukruto ir mūsų teisėtvarkininkai. Vien 1996-aisiais už nusikalstamo susivienijimo organizavimą, vadovavimą arba dalyvavimą jame, asmens terorizavimą, turto prievartavimą buvo nuteisti 104 asmenys. Nepaisant to, 1997 m. Lietuvoje toliau veikė maždaug 100 aiškiai apibrėžtą teritoriją turinčių organizuotų nusikalstamų grupuočių, kurioms priklausė daugiau nei 1200 asmenų.
Nauji veiklos arimai nusikaltėliams atsivėrė Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Pelningiausiu ir organizuotų grupuočių "mėgstamiausiu" nusikalstamu verslu tapo prostitucija, prekyba žmonėmis, ginklų ir šaudmenų kontrabanda bei narkotikų verslas. Ir nors daugelis dešimtmetį ir daugiau veikusių grupuočių lyderių tąsomi po teismus, susodinti į kalėjimus, nušauti ar dingę be žinios, senųjų nusikalstamo pasaulio lyderių vieton stoja jaunų nusikaltėlių karta - intelektualesnė, įžūlesnė bei žiauresnė. Ne mažiau gausi, okupavusi ne tik didžiuosius Lietuvos miestus ir miestelius, bet ir pasklidusi po ES valstybes.
Šiuo metu daugiau nei 10 tūkst. mūsų banditų "darbuojasi" ne gimtinėje. Vien už neteisėtą narkotikų prekybą ir kontrabandą užsienio valstybėse kasmet sulaikoma vidutiniškai po 120 lietuvių. Įspūdingai tarptautiniu lygmeniu atrodo ir mūsų pinigų padirbinėtojai: ir padirbtų pinigų kokybe, ir gamybos kiekiais lietuviai stebina ne tik užsienio teisėtvarkos pareigūnus, bet net oficialius tikrų pinigų gamintojus.
"Aukščiausioje" Europos lygoje žaidžia ir Lietuvos prekeiviai žmonėmis. Na, o ką jau kalbėti apie Lietuvos smurtininkus, kurie praktiškai nepralenkiami - jų žmogžudystės, sprogdinimai, žmonių luošinimai, prievartavimai visada su priesaga "-iausi": brutaliausi, žiauriausi, kruviniausi ir baisiausi.
Kalbant apie Lietuvoje veikiančias grupuotes, galima pastebėti, kad nuo 1996-ųjų vaizdas iš esmės pasikeitęs - organizuotos nusikalstamos grupuotės ėmė vengti smurto: jau senokai girdėjome apie kraupius sprogdinimus, nusikaltėlių "razborkes", sumažėjo nebuitinių žmogžudysčių. Apskritai pastaraisiais metais organizuotas nusikalstamumas dar kartą transformavosi, iš esmės pasikeitė veiklos metodai.
Po 2000-ųjų organizuotos nusikalstamos grupuotės ėmė mažiau kreipti dėmesio į nusikaltimus, susijusius su ginklais, ginklų prekyba ir azartiniais lošimais, bei metėsi prie finansinių nusikaltimų - mokėjimo kortelių klastojimo, PVM grobstymo, pinigų padirbinėjimo, dar labiau išplėtojo kontrabandos "meną".
Europos praktika rodo, kad pagal pelningumo mastą kontrabanda, narkotikų verslas, prostitucija ir PVM grobstymas sueina į vieną pelningiausių nusikalstamų veikų kamuolį. Kai kurie analitikai vertina, kad per metus dėl PVM grobstymo ES patiria 100 mlrd. eurų žalą.
PVM grobstymu užsiimančios grupuotės puikiai išmano finansus, mokesčių ir teisinę sistemą. Tai puikiai pasirengę, paprastai kriminalinės praeities neturintys žmonės.
Pernai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išaiškino daugiau kaip 45 mln. litų nuslėptų mokesčių, šiemet iki rugsėjo - jau 34 mln. Per 2006-uosius demaskavo 17 organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų, vykdžiusių su PVM sukčiavimu susijusią veiklą. Preliminariais duomenimis, vien šių organizuotų grupuočių tinkle dalyvavo apie 600 realiai veikiančių Lietuvos bendrovių. Buvo išaiškintas ne vienas pinigų plovimo, ES lėšų grobstymo atvejis.
Neseniai buvo išaiškinta 14 asmenų grupuotė, prekiavusi laivams skirtais dyzeliniais degalais šalies degalinėse. Grupė verslininkų iš Tauragės ir tanklaivį "Banga" nuomojančios įmonės vadovas klastojo tanklaivio ir sandėlio apskaitos dokumentus, įrašydami netikslius duomenis apie tai, kad į tanklaivį "Banga" iš Latvijos buvo atgabentos 2255 tonos dyzelino, skirto laivams. Organizuotos grupės nariai suklastojo dviejų San Visentėje registruotų laivų apskaitos dokumentus ir imitavo degalų pakrovimą iš nuomojamo tanklaivio "Banga".
Preliminariais duomenimis, šio nusikaltimo dalyviai dėl nesumokėto akcizo ir PVM pridarė daugiau nei 3 mln. litų žalos.
Tačiau vienas įžūliausių nusikaltimų, su kuriuo teko susidurti FNTT, buvo išaiškintas visai neseniai. 2006 m. rugpjūčio - 2007 m. sausio mėnesiais 6 organizuotos grupės nariai, pasitelkę suklastotus dokumentus, įsigijo du "uabus". Šių bendrovių vardu jie atidarė sąskaitas trijuose Lietuvos bankuose. Grupuotės nariai faksu išsiųsdavo JAV bankams suklastotus užsienio įmonių prašymus pervesti pinigus už neva atliktus darbus iš užsienio įmonių sąskaitų į lietuviškąsias. Taip į Lietuvą iš dvidešimties Čikagos bankų buvo spėta perpumpuoti apie milijoną litų, iš kurių pusę nusikaltėliai spėjo išgryninti.
