Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Vienos nakties nuotykis buvusio Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento vyr. inspektoriaus Jono Gintauto Gimžausko (dabar jam 50 metų) gyvenimą apvertė aukštyn kojom. Vyriškis ne tik prarado darbą, susigadino reputaciją, sukomplikavo šeimyninius santykius. Dabar galiausiai paaiškėjo, jog jam vis dėlto nepavyks išsisukti ir nuo laisvės atėmimo bausmės. Maždaug prieš dvejus metus Vilniaus antrosios apylinkės teismo teisėjo V. Antanėlio paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę nuteistasis apskundė. Tada jis šių eilučių autorei tikino esąs nekaltas ir tapęs gerai organizuotos nusikaltėlių grupuotės šantažo auka... Visai neseniai sostinės apygardos teismas, išnagrinėjęs J. G. Gimžausko skundą bei pritaikęs naujuosius baudžiamuosius įstatymus, kai kuriuos kaltinimus atmetė ir paskirtąją bausmę sumažino pusiau... Jeigu iki šiol kaltinamasis nebuvo suimtas, tai dabar jis jau turėtų būti už grotų...
Šis įvykis, kurio nagrinėjimas gerokai užsitęsė, užfiksuotas beveik lygiai prieš ketverius metus. Kadangi kaltinamojo ir nukentėjėlės versijos skirtingos, tenka jas pateikti atskirai. Atsidūręs teisme J. G. Gimžauskas tikino, jog su Dominyka G. susipažino vieną kovo vakarą visai atsitiktinai, kuomet nuvažiavo į kavinę sostinės Lvovo gatvėje išgerti arbatos. Esą nepažįstama mergina priėjusi prie jo tarnybinio automobilio, jį užkalbinusi ir tiesiog įsiprašiusi į drauges, leisdama suprasti, jog būtent su juo norėtų praleisti vakarą. Kaltinamajam neprieštaravus, moteris atsisėdusi šalia ir ėmusi pasakoti apie save - jog yra išsiskyrusi, kad buvo padavusi į laikraštį skelbimą susipažinti, laukė vyriškio, bet jis neatvyko... Tada J. G. Gimžauskas pasiūlęs išgerti kavos. Po daugiau nei pusvalandžio, praleisto kavinėje, nepažįstamoji dar pasiūlė pabendrauti, tačiau patikino, jog prieš tai turėsianti paskambinti jos sūnų prižiūrinčiai draugei. Kaltinamasis savo mobiliuoju telefonu surinko jos pasakytą numerį, tačiau viso pokalbio negirdėjo, nes moteris kalbėjo išlipusi iš automobilio. Vėliau jiedu pavažiavę Lydos plentu sustojo nuošalioje miško aikštelėje. Ten pradėjo glamonėtis, bučiuotis. Nors moteris esą pati iki pusės apsinuoginusi, lytinių santykių tarp jų nebuvo. Po kurio laiko jie grįžo į Vilnių, J. G. Gimžauskas nuvežė moterį į tą pačią vietą, iš kurios buvo paėmęs.
Tuo tarpu nukentėjėle pripažinta Dominyka G. tvirtino buvusi išžaginta. Jos teigimu, su J. G. Gimžausku ji susipažino paskambinusi pagal skelbimą laikraštyje - ten buvo nurodyta, jog "kultūringas vyras susipažintų su nuoširdžia moterimi intymiai bendrauti"... Jiedu susitiko jau minėtoje vietoje, pasivažinėjo automobiliu... Toliau Dominyka G. tikino, jog į užmiestį vyriškis ją nusivežė prieš jos valią, pakeliui neleisdamas išlipti. Sustojęs nuošalioje vietoje kaltinamasis pradėjo ją glamonėti, bandė bučiuoti, tačiau šiai ėmus priešintis, staiga išsitraukė daiktą, panašų į dantisto įrankį, su aštriu, kiek lenktu antgaliu. Tai ją labai išgąsdino ir moteris buvo priversta paklusti. Vyriškis tuo įrankiu esą suplėšęs jos palaidinę, keletą kartų įdrėskęs veido odą. Jis moterį išžagino, o paskui, liepęs jai greičiau lipti iš automobilio, nuvažiavo. Dominyka G. tvirtino pakeleivinga mašina grįžusi į Vilnių ir apie tai, kas nutiko, papasakojusi draugei bei jos vaikinui. Šie patarę kreiptis į policiją.
Netrukus paaiškėjo, jog nukentėjėlei "talkino" visas būrys jos draugų. Vaikinai esą patys išsiaiškino, jog mobilusis telefonas, iš kurio skambino Dominyka savo draugei, priklauso Aplinkos apsaugos departamentui. Pagal automobilį jie susirado ir patį įtariamąjį. J. G. Gimžauskas tikino, jog 4 vyriškiai ėmė reikalauti pinigų už tai, jog jis išžaginęs jų seserį...
Be išžaginimo, J. G. Gimžauskas dar buvo kaltinamas tuo, jog siekdamas sau palankaus teismo sprendimo, per parengtinį tyrimą bandė paveikti liudytojus (kad šie duotų melagingus parodymus - tvirtintų matę kaltinamąjį nuošalioje vietoje su mergina ir įrodinėtų, jog tarp jų nepastebėję jokių grumtynių). Vėliau dar vienas liudytojas, ne be kaltinamojo pastangų, esą turėjęs perrašyti melagingą pareiškimą prokuratūrai apie tai, kad prieš jį buvo vartotas fizinis smurtas. Nors Vilniaus antrosios apylinkės teismas J. G. Gimžauską pripažino esant kaltą pagal visus jam pateiktus kaltinimus ir jį nuteisė, šią bylą iš naujo apeliacine tvarka išnagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos sprendimas buvo šiek tiek kitoks. Tiesa, teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, vis dėlto pripažino, jog J. G. Gimžauskas lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią panaudodamas fizinį smurtą. Tačiau šią nusikalstamą veiką perkvalifikavo pagal nuo 2003 metų gegužės 1 dienos įsigaliojusio Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį ir paskyrė švelnesnę sankciją - pusantrų metų laisvės atėmimo (vietoj sostinės antrosios apylinkės teismo paskirtos 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės).
Padaręs minėtą nusikaltimą, J. G. Gimžauskas kūrė savo alibį, pradžioje norėdamas įrodyti, kad jis negalėjo išžaginti Dominykos G., nes budėjo. Todėl budėjimo žurnale įrašė, jog minėtą dieną, kuomet buvo padarytas nusikaltimas, jis dalyvavo reide gaudant brakonierius Vilniaus ir Šalčininkų rajone. Deja, tai paneigė apsaugos inspekcijos viršininkas. Todėl šis vyras, bandydamas sukurti kitą alibį, paprašė savo visuomeninį padėjėją, kad jis imtų tvirtinti matęs J. G. Gimžauską su jauna moterimi, tačiau jokių grumtynių nebuvę. Dėl to įtariamasis dar buvo kaltinamas už poveikį liudytojui. Tačiau apygardos teismas pripažino, jog asmuo įgyja liudytojo statusą tik po įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir po jo apklausos. Tuo tarpu įtariamojo surastas "liudininkas" atsisakė melagingai liudyti iki jo apklausos, t. y. neturėdamas liudytojo statuso... Dėl šio epizodo J. G. Gimžauską teko išteisinti. Apygardos teismas perpus sumažino ir apylinkės teismo paskirtą 500 litų baudą už tai, kad jis bandė papirkti kitą liudytoją. Mat už šį nusikaltimą buvo pritaikytos dabar galiojančių baudžiamųjų įstatymų numatytos švelnesnės sankcijos.
