Vida VENCLOVIENĖ
Vokiečių mokslininkai sudarė produktų, būtinų ilgaamžiškumui, sąrašą. Pasak specialistų, dešimties produktų rinkinys žymiai patikimesnis aprūpinant žmogaus organizmą visomis būtiniausiomis medžiagomis, nei polivitaminų ir mineralų kompleksas. Reguliarus šių produktų vartojimas leidžia žmogui nugyventi ilgą ir pilnavertį gyvenimą.
Suvalgantieji kasdien po obuolį turi mažiau šansų susirgti Alcheimerio liga. Obuoliuose esančios medžiagos, ypač kvercetinas, stabdo vėžinių ląstelių vystymąsi. Be to, kvercetinas slopina uždegimus ir mažina neigiamą vadinamų laisvųjų radikalų poveikį. Obuoliuose taip pat gausu vitaminų ir mikroelementų, stiprinančių imunitetą ir gerinančių širdies-kraujagyslių sistemos veiklą.
Kas rūpinasi savo širdimi, mėsą dažnai turėtų pakeisti žuvimi. Trys "žuvies pietūs" per savaitę arba 30 g žuvies kasdien infarkto riziką sumažina 50 procentų. Visa tai - dėl žuvyje esančių riebiųjų rūgščių omega-3. Šios rūgštys teigiamai veikia ląstelių membranas. Statistika rodo, jog japonai ir eskimai, žuvį valgantys reguliariai, žymiai rečiau serga širdies-kraujagyslių sistemos ligomis, nei tautos, kurių racione žuvies produktų nedaug.
Česnakas nepakeičiamas gydant peršalimo ligas. Be to, jį vartojant, sumažėja rizika susirgti onkologinėmis skrandžio ir žarnyno ligomis, pagerėja virškinimas. Viena svarbiausių česnako savybių yra ta, kad jis saugo kraujagysles nuo užsikimšimo.
Pasirodo, norint organizmą aprūpinti vitaminu C, visai nebūtina kankinti savęs rūgščiomis citrinomis: braškėse šio vitamino daugiau. Tačiau braškės naudingos ne tik tuo - didelis kiekis geležies stiprina organizmo imunitetą. Kai kurios dažomosios medžiagos ir eteriniai aliejai, kurių gausu šiose uogose, trukdo susidaryti ypatingiems enzimams, provokuojantiems onkologinio proceso vystymąsi.
Morkose esantis betakarotinas neutralizuoja laisvuosius radikalus, ardančius genų struktūrą ir provokuojančius vėžinius susirgimus. Betakarotinas teigiamai veikia odą ir regėjimą. Betakarotinas lengviau tirpsta riebaluose, todėl morkų salotas rekomenduojama užpilti aliejumi ar grietine.
Aštrūs čili pipirai gerina medžiagų apykaitą. Juose esantis kapsacinas skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir neleidžia daugintis žalingoms skrandžio ir žarnyno bakterijoms.
Saldieji ankštiniai pipirai taip pat naudingi. Juose gausu ne tik vitamino C, bet ir dažomosios medžiagos liuteolino. Net ir mažos liuteolino dozės stabdo vėžio vystymąsi, saugo nuo širdies-kraujagyslių ligų ir senatvinių problemų.
Bananai - pats sočiausias ir gausiausias angliavandenių vaisius. Bananuose yra daug įvairių balastinių medžiagų, trukdančių greitam cukraus patekimui į kraują. O viename banane esantis magnio kiekis sudaro šeštadalį organizmui reikalingo kiekio per parą.
Stebuklingas žaliosios arbatos savybes sąlygoja joje esantis katechinas. Ši bioaktyvi medžiaga neleidžia vystytis aterosklerozei ir saugo nuo prostatos ligų. Žalioji arbata naudinga norintiems sulieknėti, tik reikia išgerti ne mažiau kaip keturis puodelius kasdien. Juodojoje arbatoje katechino nėra, nes jis suyra šią arbatą gaminant.
Sojose gausu lecitino ir B grupės vitaminų, kurie stiprina protinę veiklą ir nervų sistemą. Soja - ir nepakeičiamas baltymų šaltinis. Nors soja neįprasta europiečiams, tyrimai patvirtina jos naudingumą. Ypač tai pasakytina apie sojos daigus.
Pienas ne veltui priskiriamas prie pagrindinių maisto produktų. Jame daug vertingų baltymų, lengvai virškinamų riebalų ir laktozės, gausu ir kalcio. Mokslininkai nustatė, jog kalcio atsargos, kauptos nuo jaunystės, senatvėje padeda išvengti osteoporozės. Kalcis reikalingas ir nervų sistemos funkcionavimui, ir sklandžiam organizmo raumenų sistemos darbui.
Be jau minėtų produktų, labai naudingi ir organizmui būtini yra rudieji ryžiai, kiaušiniai, špinatai, vištiena, lašiša, mėlynės ir įvairios žolelės.
Kai kurie natūralūs produktai gali būti naudojami ir kaip vaistas. Pavyzdžiui, numalšinti raumenų skausmus po ilgalaikių fizinių krūvių padės vyšnių sultys. Rekomenduojama gydomoji dozė - stiklinė vyšnių sulčių arba 45 uogos. Tyrimai parodė, jog sportininkai, gėrę vyšnių sultis po įtemptų treniruočių, nors ir jautė raumenų maudimą, bet aštraus skausmo nebuvo. Kita grupė sportininkų, gėrusių obuolių sultis, skundėsi nemaloniu raumenų skausmu. Specialistai mano, kad toks vyšnių sulčių poveikis - dėl jose esančių antioksidantų ir priešuždegimiškai veikiančių medžiagų.
