Giedrė POTELIŪNAITĖ
Kauno rajone, dešiniajame Nemuno krante, įsikūręs Paštuvos kaimas pritraukia vis daugiau žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Čia įrengtose kaimo turizmo sodybose laisvalaikį praleidžia nuolatiniai poilsiautojai, o pasižvalgyti po gamtos grožiu garsėjančias apylinkes atvyksta vis gausesnės užsienio turistų grupės.
Paštuva kryžiuočių kronikose minima nuo XIII amžiaus Pasak Petro Duisburgiečio, Paštuvos pilį kryžiuočiai buvo užpuolę 1292 metais. Vėliau Paštuva daug kartų niokota XIII amžiuje. 1381 metais kronikose užrašyta, kad 1369 metais Paštuvos pilį kryžiuočiai naikinę penkias naktis, kartu sunaikino ir penkis kaimus. Vygantas Marburgietis mini, kad Paštuvos pilis stovėjusi vienoje iš Nemuno salų. Paštuvos apylinkės tuomet buvo tirštai gyvenamos.
Paštuvoje nuosavą vilą turėjo ir dažnai joje apsilankydavo prezidentas Antanas Smetona.
Dabar šiame gamtos prieglobstyje įsikūręs basųjų karmeličių vienuolynas. 1992 metais trys moterys kreipėsi į kardinolą Vincentą Sladkevičių padėti atkurti Karmelitų ordiną Lietuvoje. Kardinolas pasiuntė laišką šiš vienuolių ordino generolui, paprašė pritarimo ir pagalbos vienuolynui steigti. Atvykus keturioms karmelitėms iš užsienio, 1994 metais Paštuvoje buvo atkurtas Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolynas. Dabar jame gyvena 6 vienuolės iš užsienio ir 6 iš Lietuvos. Basųjų karmeličių vienuolės atsiskyrėliško, asketiško gyvenimo būdo, jų gyvenimo tikslas - bendravimas su Dievu.
Šalia vienuolyno senose kapinaitėse stovi medinė Šv. Barboros bažnyčia, kuri pastatyta 1923 metais. Jos šventoriuje palaidoti 1918 metų Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Vailokaitis ir jo brolis kunigas Juozas Vailokaitis, taip pat buvęs Paštuvos dvaro ir bažnyčios savininkas ir fundatorius Ignas Karpis. Sekmadieniais bažnytėlėje vyksta mišios, į kurias susirenka maždaug pusšimtis tikinčiųjų.
Šalia bažnyčios 1999 metais atgaivintas ir atšventintas Šv. Jono šaltinėlis, kuris laikomas stebuklingu dėl savo gydomųjų savybių.
