Irena ZUBRICKIENĖ
Baudžiamajame kodekse (BK) yra straipsnis "Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas". Teisėsaugininkai pripažįsta, kad pritaikyti šį straipsnį praktikoje (juolab - pasiųsti tokią bylą į teismą) tenka gana retai, nes labai sunku įrodyti buvus tokį nusikaltimą, ypač jeigu tokio teroristo auka iš anksto nepasirūpina kaip nors užfiksuoti grasinimų.
Skyrė realią bausmę
Minėtas BK straipsnis skaudžiai "nudegino" alytiškį Raimondą Petrauską (22 m.). Anksčiau keturis kartus už vagystes teistas vaikinas (savo "stažą" pradėjo kaupti būdamas vos 17-kos) dabar nuteistas už grasinimus nužudyti ir sistemingą savo aukos bauginimą. Neseniai Marijampolės rajono apylinkės teismas paskyrė kaltajam realią dvejų metų laisvės atėmimo bausmę (pagal BK grėsė nelaisvė iki ketverių metų). To nesitikėjęs vaikinas, klausydamasis nuosprendžio, iš nuostabos net atsisėdo...
Merginą prarado dėl praeities
Raimondo bėdos prasidėjo nuo nelaimingos meilės dzūkaitei Tomai (17 m.), kuri šiuo metu, ruošdamasi įsigyti pasirinktą specialybę, mokosi vienoje Marijampolės mokyklų. Šilti jausmai jaunuolius siejo beveik devynis mėnesius. Praėjusių metų sausį, kai jiedu pradėjo artimiau bendrauti, Raimondas buvo vos prieš mėnesį iš įkalinimo įstaigos į laisvę sugrįžęs jaunuolis. Šį gėdingą savo biografijos faktą vaikinas nuslėpė nuo įsimylėtos Tomos.
Apie tai, kad turi "zonos" patirties, Raimondas draugei pasisakė tik praėjusių metų rugsėjį, kai, matyt, tikėjosi jau padaręs savo mylimajai gerą įspūdį, kurio neva niekas negalėtų pakeisti. Tuo metu Toma jau buvo atvykusi mokytis į Suvalkijos sostinę ir apsigyvenusi moksleivių bendrabutyje. Dora mergina, iškart pabūgusi buvusio kalinio artumo, nutarė draugystę su juo baigti - bendros ateities su keturis kartus teistu nusikaltėliu ji nematė. Mergina buvo kategoriška ir neperkalbama - apie tai ji tiesiai pasakė Raimondui.
Bandė susigrąžinti ... grasinimais
Vaikinas, nenorėdamas susitaikyti su nauja tiesa, pradėjo savo mylimąją atakuoti - telefono skambučiais ir žinutėmis, naktį ir dieną. Vis gaudavęs tą patį neigiamą merginos atsakymą, Raimondas įsiusdavo ir nesivaldydavo - Tomai paskirdavo tokių žodžių, kad mergina tik dar labiau jausdavosi esanti tvirta dėl savo apsisprendimo.
"Tau baigsis taip, kad net motina neatpažins", "Pasigausiu tave, tai po žeme su kurmiais žaisi domino" - tokios SMS žinutės, gautos iš Raimondo, Tomos, suprantama, nenuteikė romantiškai. Mergina, pabūgusi buvusio kalinio grasinimų, nusprendė daugiau jam išvis nebeatsiliepti ir apie tai pasipasakojo savo mamai bei seseriai. Moksleivė nenuslėpė savo bėdų ir nuo grupės auklėtojos, bendramokslių, nes baiminosi, kad Raimondas gali pasirodyti ir mokykloje. Įsigąsdinusiai nepilnametei buvo taip baugu ir šiurpu, kad ji net negalėjo laikyti išsaugotų žinučių savo telefono atmintyje - skubėdavo jas sunaikinti, vos tik perskaitydavo, tarsi pats grasintojas jau tūnotų jos už kampo... Galiausiai Raimondas pradėjo telefonu gąsdinti ir nebylia jam tapusios mylimosios seserį bei motiną, gyvenančias Dzūkijoje. Jis reikalaudavo arba priversti Tomą susitikti su juo, arba grasino ją sužaloti, nutraukti galvą, nužudyti. Moterys suprato: tai - ne juokai.
Įvėlė ir bičiulį
Mergina, remiama artimųjų, neskubėjo kreiptis į policiją. Paskutinį Tomos kantrybės lašą išspaudė praėjusių metų rugsėjo 18-osios vakarą kilęs incidentas.
Buvo praėjusi beveik savaitė, kai Toma ir jos užtarėjos gyveno baime ir bloga nuojauta. Vakare dzūkaitei, buvusiai bendrabutyje, paskambino šiek tiek pažįstamas marijampolietis Tadas ir pakvietė ateiti pasikalbėti į lauką. Toma susidomėjo. Vos tik ji pasirodė prie lauko durų, merginą netikėtai sugriebė už rankos Raimondas ir pradėjo trauktis toliau nuo bendrabučio. Toma priešinosi, šaukė. Tik vėliau paaiškėjo, kad buvęs mylimasis buvo paprašęs Tado apgaule išvilioti Tomą į lauką. Tas pats Tadas, sėdėdamas atokiau automobilyje, pravertomis mašinos durelėmis staiga privažiavo prie besistumdančios porelės, ir Raimondas, sugriebęs Tomą už gerklės, grubiai stūmė ją į automobilį. Šį veiksmą palydėjo stiprus ir skaudus Raimondo smūgis nepaklusniai panelei per veidą. Laimei, Tomai į pagalbą, išgirdusios jos riksmą, atbėgo dvi tuo metu prie bendrabučio stovėjusios merginos ir padėjo jai ištrūkti.
Raimondui nebeliko nieko kito - tik keiktis ir nuvažiuoti. Jo bendrininkas Tadas vėliau teisėsaugininkams aiškino privažiavęs prie porelės ne kaip pagalbininkas, o tik norėjęs pasakyti Raimondui, kad jis jo nelauks, jeigu esą naudojamas smurtas. Šis vaikinas baudžiamosios atsakomybės išvengė.
Sąžinės dar turi
Na, o R. Petrauskas, drastiškai ir žiauriai ketinęs susigrąžinti mylimosios meilę, įsisuko į apklausų, įtarimų, akistatų, kaltinimų sūkurį. Vaikinas nebuvo suimtas. Kai pareigūnams vėl jo prireikė dėl naujo įtariamo nusikaltimo, suprato, kad Raimondas nuo jų pasislėpė. Buvo paskelbta slapuko paieška. Vaikinas įkliuvo tik po kelių mėnesių - jau birželį. Jis iškart buvo sugrąžintas į pataisos namus atlikti likusios bausmės dalies, kai prieš pusmetį už gerą elgesį buvo išleistas iš "zonos" anksčiau laiko.
Būdamas už grotų, Raimondas sulaukė ir teismo dėl grasinimų Tomai dienos. Jis įtikinėjo, kad grasino tik pykčio pagautas, nes neva staigiai susierzina. Anot Raimondo, žinutėmis ir pokalbiais perduoti žodžiai nieko rimta nereiškę - tik didelę meilę Tomai. Beje, pareigūnai neslepia, kad Raimondo kaltę būtų buvę sunku įrodyti, jeigu jis būtų kategoriškai neigęs buvusius grasinimus ir neturėjęs prieš jį liudijusių liudininkų, nes pačių žinučių tekstai juk nebuvo išsaugoti. Tačiau vaikinas to neneigė - nors šiuo atžvilgiu pasirodė dar turįs sąžinės likučių.
Praeitį ištrintų iš atminties
Skirdamas realią dvejų metų laisvės atėmimo bausmę grasintojui, nelaimingos meilės aukai, teismas atsižvelgė į ankstesnius Raimondo teistumus, blogą charakteristiką, nenuspėjamą jo elgesį. Atsižvelgė ir į tai, kad terorizuota ir bauginta nepilnametė Toma po incidento su Raimondu buvo priversta gydytis Marijampolės ir Vilniaus ligoninėse, iki šiol yra nerami, baugšti, sapnuoja košmarus, baiminasi eiti į mokyklą. Patirtus netolimos praeities įspūdžius mergina sakė norinti visiškai ištrinti iš savo gyvenimo. Beje, viena atsitiktinai ligoninėje kartu su Toma lemtingąjį vakarą atsidūrusi marijampolietė, iki šiol prisimenanti mergaitę, sakė iškart pagalvojusi, kad jaunutė nelaimėlė daužyta per veidą ne vieną, o keliolika kartų - tokia sutinusi ir sutrikusi ji tuomet buvo.
