Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Susirinko beveik visi giminės, ilgai svarstėme, kas Erikui šovė į galvą, - jaudindamasi kalbėjo Klaipėdos rajone, Doviluose, gyvenusio Eriko Jasevičiaus (34 m.) pusseserė Gražina. - Nieko nepavyko išsiaiškinti... Taip, jis pastaruoju metu skundėsi padidėjusiu nervingumu, užsukęs į svečius ne kartą prašė raminamųjų, bet apie planuojamą savižudybę niekada nė užuominomis nebuvo prasitaręs...
Nieko nesuvokiantys tvirtino ir Eriko žmona Eglė, ir kiti aštuonbučio kaimynai. Teisybė, jau seniai Doviluose sklido kalbos, kad Erikas ir antrajame to paties namo aukšte gyvenusi šešiolikmetė Živilė R. įsimylėjo, tačiau kad abu vienu metu ryžtųsi tokiai nesąmonei...
Aptiko nusinuodijusius automobilyje
Praėjusio penktadienio priešpietę Baičių kaimo (Klaipėdos r.) vienas gyventojas įsidrąsino prieiti arčiau ir pasižiūrėti į jau antra para miške, prie Minijos upės, stovintį lengvąjį automobilį "VW Jetta". Vaizdas buvo sukrečiantis: prie iš vidaus užrakinto automobilio vairo sėdėjo vyriškis, šiam ant kelių galvą padėjusi gulėjo jauna mergina. Abu jie jau buvo sustingę... Ant mirusiųjų kūnų išoriškai nebuvo matyti jokių smurto žymių, automobilio salone nebuvo jokių grumtynių pėdsakų, tad nuo mašinos išmetamojo vamzdžio į saloną nuvesta žarna tarsi leido daryti išvadą, kad porelė nusižudžiusi automobilio dujomis (mūsų turima informacija, tokias išvadas jau patvirtino mirusiųjų teismo medicininę ekspertizę atlikęs teismo medicinos ekspertas).
Apie negyvus doviliškius iškart buvo pranešta jų artimiesiems. Tokios naujienos šokiruota Eriko žmona Eglė pareigūnų perklausė dar ir dar kartą - ar tai tiesa, ar šie ko nors nepainiojantys... Kai apie nepilnametės dukters žūtį sužinojo Rolanda Paulauskienė, moteriai prireikė greitosios...
Vyras nustojo bendrauti
- Iki pernai vasaros Erikas buvo nuostabus žmogus, - "Akistatos" korespondentei patvirtino našle likusi Eglė Jasevičienė. - Jam niekas nerūpėdavo - tik darbas ir šeima. Grįžęs namo negalėdavo sėdėti, tinginiauti - tai to stverdavosi, tai kito. Vis rūpindavosi, kad tik šeimai nieko netrūktų...
Tad kai vasaros pradžioje vyras nusprendė neseniai įsigytame bute pradėti daryti remontą, Eglė apsidžiaugė. Kad jam netrukdytų, nusprendė kurį laiką pagyventi Alytuje, pas savo tėvus. Erikas Eglę ir septynmetį sūnelį Pauliuką laikinai iškraustė į Dzūkiją, o pats, sugrįžęs iš darbo AB "Hidrostatyba", šveitė sienas, špakliavo, dažė (tiesa, tesutvarkė vieną kambarėlį)... Kada ne kada Erikas žmoną ir sūnelį aplankydavo, tačiau kuo toliau, tuo tie susitikimai ėmė retėti. Eglė suprato, kad jis labai užsiėmęs, ir dėl to visai nereiškė priekaištų. Be to, ir atstumas nuo Klaipėdos iki Alytaus nemažas, daug pinigų suryja kelionė - keleriopai mažiau išlaidų paskambinant mobiliuoju telefonu...
Rugpjūčio pabaigoje Eglė su sūneliu sugrįžo į Dovilus. Vaikui buvo pats laikas ruoštis į pirmąją klasę, o Eglei pavyko susirasti operatorės darbą akcinėje bendrovėje "Klaipėdos Durbė".
Eglė netrukus pajuto, kad savo sugrįžimu vyro nė kiek nepradžiugino. Veikiau priešingai - šis nerodė jokių jausmų, nereiškė jokio noro bendrauti - tik su sūneliu retkarčiais pažaisdavo... Žodžiu, Erikas buvo neatpažįstamai pasikeitęs.
Kai Eglė bandė pasiaiškinti, kas nutikę, Erikas išvis užsisklendė, pradėjo nebešnekėti, nesakė, kur išeinąs, kada sugrįšiąs, nustojo remti šeimą pinigais. Eglė tik iš kaimynų vėliau sužinojo, kad vasarą vyras buvo pakliuvęs į avariją, per kurią sunkiai susižalojo ranką, buvo priverstas palikti darbą - medikai suteikė invalidumo grupę. Dar kiek vėliau Eglė išgirdo pačių netikėčiausių naujienų - kad jos vyras susidėjęs su tame pačiame name gyvenančia šešiolikmete Živile... To jau buvo per daug - ramaus, lėto būdo moteris pasiryžo dar kartą pabandyti su vyru atvirai pasikalbėti, tačiau vietoj paaiškinimo išgirdo griežtą ir tiesmukišką: "Su kuo norėsiu, su tuo ir bendrausiu..."
- Baisiausia turbūt tai, kad mūsų šeima ir Živilės motina geriausiai sutarė, artimiausiai bendravo iš visų kaimynų, - liūdnai svarstė Eglė - Tai Živilė ar jos motina pas mus užsukdavo išgerti kavos, paplepėti, tai aš pas jas nueidavau...
Tačiau kai Eglė sužinojo apie gandais apaugusį įsimylėjėlių romaną, šeimų draugystei atėjo galas. Moteris jautėsi vyro išduota, per daug įskaudinta. Tad kai vienąkart Živilė, kaip šeimos draugų dukra, lyg niekur nieko įsliuogė į Eriko butą, Eglė iš pradžių nuėjo į kitą kambarį, tačiau greitai sugrįžo atgal ir paprašė, kad paauglė daugiau čia nekeltų kojos. Tiesa, vyrui Eglė jokių "uraganų" neiškėlė.
- Jei Erikas taip nusprendė, jei mane iškeitė į kažkokią "pacankę", snarglę - kodėl turėjau žemintis ir bandyti jį susigrąžinti? - samprotavo jauna, graži, ilgaplaukė moteris.
Šia tema Eglė sakė vengusi kalbėtis ir su vyrą paviliojusios šešiolikmetės motina, kuri, kaip buvo galima numanyti, dukters auklėjimui beveik neturėjo ženklesnės įtakos.
Šeimai paliko skausmą ir skolas
Ne, Eglė Eriko nepavarė lauk - jis pats pasiėmė reikalingiausius daiktus ir maždaug prieš du mėnesius išėjo... Tiesa, retsykiais sugrįždavo, pasirodydavo, tačiau dažniausiai tada, kai Eglė būdavo išėjusi į darbą. Palikta moteris širdyje turėjo nedidelę viltį, kad vyras anksčiau ar vėliau atsitokės ir sugrįš. Eglė net raktą iš spynos nakčiai ištraukdavo - o jei jis atvažiuos?.. Tačiau jei Erikas ir pasirodydavo Doviluose, dažniausiai tik kur nors nuošalesnėje gatvelėje - kad susitiktų su Živile.
Kaip Eglė vėliau sužinojo, šeimą palikęs vyras apsistojo Alytuje, pas savo motiną. Pragyvenimui, be invalidumo pensijos, užsidirbdavo kursuodamas į Rusiją ir iš ten veždamas pigias prekes - degtinę, cigaretes, cukrų ir kt. Ne vienąsyk tokių lauktuvių Erikas atvežė ir Živilei.
Taigi nors Eglė su vyru jau kuris laikas nebuvo drauge, apie skyrybas negalvojo. Ją labai palaikė Gargžduose gyvenančios Eriko pusseserės, kurios, beje, pusbrolį nesyk protino nustoti kvailioti, pagaliau surimtėti, nesielgti taip, kaip toj lietuviškoj dainoj "Man - šešiolika, tau - trisdešimt šeši..." Erikas esą tik akis išpūsdavo ir tikindavo nieko panašaus nedarąs, jokios nepilnametės panos neturįs, koks jam, girdi, tikslas prasidėti su į dukras tinkančia paaugle...
Erikas - pirmoji Eglės meilė
- Su Eriku susipažinau vaikų darželio pavėsinėje, - keliolikos metų senumo įvykius puikiai prisimena Eglė J. - Jis ten dirbo sargu, o aš su draugėmis vaikštinėjau po teritoriją... Pasirodo, Erikas ir gyveno visai netoli mano namų - gretimame daugiabutyje! Prisipažinsiu - jis buvo pirmoji mano meilė...
Netrukus pora ėmė artimai bendrauti. Tiesa, Erikas slėpė nuo Eglės, kad jau buvęs kartą vedęs, turįs sūnų. Kai šiuos dalykus Eglė sužinojo iš pašalinių, pasiteiravo, ar tiesa. Erikas linktelėjo galvą ir tarsi pasiteisindamas prisipažino su pirmąja žmona ilgai neišgyvenęs, nes ši neva "daug laksčiusi", buvusi už jį vyresnė. Šiuo metu Eriko pirmoji žmona, Eglės turima informacija, su sūnumi Richardu išvykusi gyventi į Rusiją. Tėvas su Richardu artimai nebendravo, tačiau alimentus mokėjo.
Susituokę Eglė ir Erikas nusprendė kraustytis į Gargždus. Čia gyvena nemažai Eriko giminių, Klaipėdoje - jo tėvas (motina su patėviu, kaip minėta, įsikūrę Alytuje). Kurį laiką jauna šeima Gargžduose gyvenamąjį plotą nuomojosi, buvo apsistoję pas giminaičius, vėliau nusipirko butą Doviluose.
Živilę apgavo?
- Netikiu, Živilė savo noru negalėjo pasitraukti iš gyvenimo, - vos sulaikydama ašaras pareiškė geriausia Živilės draugė Sandra S. - Ji man apie tai tikrai būtų užsiminusi, o dabar - nė užuominos! Paprasčiausiai Živilė buvo apgauta!..
Pasak Sandros, praėjusį trečiadienį, popiet, į jos mobilųjį telefoną paskambino Erikas. Vyriškis paprašė, kad Sandra perduotų Živilei, kurią valandą kurioje Dovilų vietoje jos lauksiąs (Živilė mobiliojo telefono neturėjo). Živilė tomis dienomis sirguliavo, į mokyklą nėjo, tačiau susitikti su Eriku neatsisakė... Abu jie, anot Sandros, sėdo į automobilį ir kažkur nuvažiavo. Sandra dar esą Živilės pavymui paprašė, kad ši vakare paskambintų. Živilė pažadėjo.
Nesulaukusi Živilės skambučio, vėlų vakarą į Eriko mobilųjį paskambino pati Sandra. Tačiau telefonas jau buvo išjungtas. Nuo tos dienos Živilės gyvos daugiau niekas nematė. Motina, manoma, dukters neieškojo todėl, kad ši buvo prasitarusi važiuosianti pas gargždiškius draugus.
Sandra sakė supratusi, kad tą trečiadienį Erikas buvo ką tik sugrįžęs iš Rusijos (jo automobilyje rasta patalynės, drabužių, skutimosi reikmenų), vadinasi, turėjo ir prekių. Galbūt ir alkoholio, kuriuo galėjo pavaišinti Živilę. Na, o tada, kai panelė pasigėrė, galbūt ir buvo į automobilio saloną įkišta iš anksto paruošta su išmetamuoju vamzdžiu sujungta žarna... Živilė, jos draugių įsitikinimu, tokios "racionalizacijos" tikrai nebūtų "išmąsčiusi".
- Živilė tąvakar, kaip visad, buvo gerai nusiteikusi, - paskutiniąsias bendravimo akimirkas prisiminė Sandra. - Atsisveikino dainos žodžiais, buvo linksma ir laiminga...
Sandros įsitikinimu, Živilė Eriko nė kiek nemylėjo - tik jis ją buvo iki ausų "įsikliopinęs". Erikas Živilei esą buvo tik kaip geras, suprantantis ir užjaučiantis kaimynas, pagal amžių - kaip tėvas, kuriam galima pasiguosti, išsiverkti ant peties (tarp Živilės namiškių bendravimas buvo kiek kitoks). Erikas, girdi, Živilę ne tik išklausydavo, mokėjo užjausti, bet ir kada ne kada sušelpdavo pinigais.
Tiesa, Erikas esą nesyk buvo užsiminęs Živilę užsiauginsiąs, kai ši baigsianti vidurinę, išsivešiąs į Alytų. Tokių kalbų mergina, anot Sandros, nelaikė rimtomis. O tai nepatiko Erikui. Živilė, Sandros žiniomis, turėjo keleriais metais vyresnį Gargžduose gyvenantį draugą Feliksą, to neslėpė ir nuo Eriko. Dėl Felikso Erikas esą ėjęs iš proto, mat buvęs be galo pavydus, labai dažnai paskambindavo Sandrai ir teiraudavosi, kur ir ką vakarais veikianti Živilė... Tai gal, girdi, pavydas ir pastūmėjo žengti tokį neprotingą žingsnį: jei Živilė, kaip darėsi aišku, neatiteks jam, vadinasi, neatiteks niekam?..
Turėjo didelių svajonių
Živilė, anot jos giminaitės, buvo be galo geros ir jautrios širdies mergaitė. Šeima vertėsi gana sunkiai (motina ir patėvis - bedarbiai, pajamos - tik socialinė pašalpa, o šeimoje dar auga du jaunesni broliai), tad apie geresnį, madingesnį drabužį ar apavą Živilė esą galėdavusi tik pasvajoti. Niekam nebuvo paslaptis, kad tarp šešiolikmetės ir jos motinos kildavo konfliktų, mat kai kurie motinos pomėgiai Živilę labai nervino ir erzino. Ne visuomet, žinoma, teisi būdavo ir paauglė dukra...
Tačiau nors ir kildavo įvairiausių problemų, Živilė esą nenuleisdavusi rankų - nors mokslai sekėsi ne itin gerai, dešimtokė domėjosi, kur galėtų juos tęsti po vidurinės, svarstė, kokią geriau apmokamą profesiją įgyti. Deja, merginos svajonėms nebuvo lemta išsipildyti...
