Vaido BIVAINIO fotoreportažas
Pirmas iki šiol žinomas rašytinis šaltinis, minintis Druskininkus, yra Lietuvos Metrika. Joje rašoma, jog 1596 metais Druskininkų kaimas atiduotas Pervalko dvaro valdytojui ponui Voropajui.
Čia trykštančių šaltinių gydomąja galia pirmieji įsitikino vietiniai kaimiečiai. Jie pastebėjo, kad pabraidžiojus po kai kuriuos panemunės šaltinius greičiau išgyja žaizdotos kojos.
1789 metais Druskininkais susidomėjo Gardine vykusio Seimo nariai, čia apsilankė Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Poniatovskis. Jo įsakymu rūmų gydytojas tyrė mineralinio vandens gydomąsias savybes, o po keleto metų Druskininkai buvo paskelbti gydomaja vietove. Vėliau ir caras Nikolajus I davė leidimą vystyti Druskininkuose kurortą.
Sovietmečiu Druskininkuose per metus gydydavosi apie 400 000 žmonių. Šiuo metu apsilanko dvigubai mažiau turistų, tačiau dabartinė Druskininkų valdžia turi daug ambicijų išplėsti kurortą. Jame numatoma įrengti slidinėjimo trasas, pastatyti naują kultūros, konferencijų ir viešbučio kompleksą, rekonstruoti oro uostą.
Vietoje, kur kol kas miškas ir kalnai žemių, pagal miesto plėtros planą po 2-3 metų nuo uždaros kalnų slidinėjimo trasos ( ji bus viena iš ilgiausių ir moderniškiausių Europoje) turėtų leistis šimtai slidinėjimo entuziastų. Tad Druskininkuose galėsime ne tik pliuškentis vandens parke ar leisti laiką gydyklose, bet ir sportuoti. Skaičiuojama, kad uždarose slidinėjimo trasose apsilankys apie 200 000 žmonių.
