Homoseksualistų pora, jaunas ir senas, nusprendžia praleisti atostogas Zaire, todėl sėda į lėktuvą. Senasis truputį neprigirdi, tad jaunasis jį globoja. Prieš pakylant stiuardesė praneša:
Ponai ir ponios, tuojau pakilsime. Malonėkite prisirišti diržais.
- Ką ji sako? - sušvokščia senasis.
- Ša! Kalbėk tyliau. Prisirišk diržu, nes tuojau kilsime,- paaiškina jo jaunasis draugas.
- A...Gerai! Jie pritvirtina savo diržus ir lėktuvas pakyla. Skrydžio metu stiuardesė praneša: Ponai ir ponios, truputis informacijos. Skrendame vienuolikos tūkstančių metrų aukštyje, temperatūra už borto žemiau penkiasdešimt trijų laipsnių... Ką ji sako? - vėl garsiai paklausia senasis homoseksualistas. Prašau, nešauk taip garsiai. Tu visus prižadini. Ji sako, kad viskas gerai, kad skrendame vienuolikos metrų aukštyje, kad lauke labai šalta ir kad po trijų valandų nusileisime. A...Gerai! Būk malonus, nebešūkauk taip garsiai ir pasistenk užmigti. Kai neišgirsti ką sako, klausk mane. Taip, taip, taip. Prieš pat lėktuvui nusileidžiant vėl pasigirsta stiuardesės balsas: Ponai ir ponios, malonėkite prisegti savo diržus, nes tuojau leisimės. Aš jums primenu, kas viena gyventojų pusė serga AIDS, o kita - tuberkulioze. Ką ji sako? Tu man įkyrėjai! Ji sako, kad tu remtum prie sienos tuos, kurie kosti.
Būna ir taip Vyras visada sakė savo žmonai, kad jis naktimis dirba: kiekvieną rytą grįždavo apie penktą - šeštą valandą, atsiguldavo, o po pietų žmona jam ruošdavo kavą. Toks gyvenimas truputį neįprastas, tačiau nemažai žmonių lenkia nugaras naktį. Vieną rytą žmona paklausia: Mano meile, tikriausiai pamiršai? Ką? Kad šiandieną mūsų vestuvių sukaktis. Žinoma, kad nepamiršau. Šį vakarą aš tave kviečiu... Kur, brangusis? Į Lido. Į Lido?! Kaip malonu iš tavo pusės...Deja, aš neturiu kuo apsirengti. Turi, turi. Tavo juodoji suknelė labai graži. Argi? Žinoma. Tu puikiai atrodysi. Ji nuskuba pas savo kirpėją, tačiau labai greitai sugrįžta ir bematant pasiruošia vakarui. Atvykusius į Lido šveicorius maloniai pasveikina: Labas vakaras, pone Aleksai. Ponia... Šiek tiek nustebusi žmona sako savo vyrui: Tu jį pažįsti? Ne... Tai kad jis tau pasakė:" Labas vakaras, ponas Aleksai..." Taip. Tikriausiai aš su juo susipažinau tarnaudamas armijoje, tačiau jo visiškai neprisimenu. A... Jie įeina į salę. Metrdotelis taipogi juos pasveikina: Ponas Aleksai, ponia... Brangusis, betgi ir jis tave pažįsta. Žinai, brangioji, jie visus lankytojus taip pasitinka. Be to, gerai pagalvojęs prisiminiau, kad juos abu tikrai buvau susitikęs tarnaudamas armijoje. Gal net po stikliuką išgėrėme kokia nors proga, gerai neprisimenu. Ponas Aleksai, ar jums tą patį staliuką kaip visada, prie tako? Ką tu čia kalbi tarytum abejodamas. Sakyk tiesiai, tu jį gerai pažįsti? Na ne, sakau gi. Metrdotelis paklausia: To paties šampano kaip paprastai, pone Aleksai? Vis labiau nervindamasi žmona sušunka: Brangusis, paaiškinsi man ar ne?! Ne. Sakau gi tau, kad tiksliai neprisimenu. Tai paprasčiausiai malonus aptarnavimas iš jų pusės. Jie privalo taip elgtis su visais klientais... Atneša šampaną. Vakaro programa prasideda. Vyras ragina žmoną gerti vieną taurę po kitos, tad ji jau truputį įkaušusi. Jo širdis džiaugiasi, kad brangioji primiršo neseniai įvykusią sceną. Kaip tik tuo momentu nuogos merginos pasirodo scenoje: Laba diena, Aleksai! Sveikas, Aleksai!... Čia dabar kas?! Tos visos merginos tave pažįsta?! Na, ne. Gal tu juokauji? Aišku, kad nepažįsta... Jis pripila žmonai dar vieną taurę. Netrukus viena mergina pradeda sukti virš savo galvos ant piršto kelnaites ir šūkteli: Na, tai kuriam šios kelnytės? Visa salė atsako choru: Ponui Aleksui! Tada pono Alekso žmona pratrūksta: Nepažįsta?! Tu esi tikras niekšas, pamelavai iš pradžių ir meluoji toliau. Visi tave pažįsta: šveicorius, metrdotelis, scenoje esančios nuogalės ir ypač ta su savo kelnaitėmis. Ji įgėrusi, tad puola jį mušti nieko nepaisydama. Kilus skandalui jis ją šiaip taip sutramdo, išveda iš salės ir įsodina į taksi. Tu tikras mėšlas! Dvidešimt dveji metai, kaip tu lėbauji naktimis, guli su tomis mergšėmis, o aš, aš kaip kokia kvailė laukiu tavęs grįžtančio. Tu kiaulė, niekšas, šlykštynė, man nusišikti ant tavęs! Taksi vairuotojas atsisuka į Aleksą: - Tik pamanykite, pone Aleksai, dažnai vežėme į namus girtas kekšes, tačiau tokių šikančių kaip ta - niekada!
