Daiva NORKIENĖ
Patys net neįtardami, visi mes gyvename pagal savotiškas turgaus taisykles. Nepriklausomai nuo miesto, laiko ir vietos, nuo mūsų pažiūrų ir įsitikinimų, kažkas nuolat apžiūrinėja, vertina, "sveria" mūsų vaikus. Nuolat kažkam prireikia sveiku protu nesuvokiamo "malonumo" - pasitenkinti su dailia mažamete ar mažamečiu. Įvyks ar neįvyks "sandoris", kiek bus sumokėta, priklauso tiktai nuo "perkančiajam" iškylančio rizikos koeficiento. Prižiūrėtą, tvarkingą vaiką mėgins prikalbinti gražiuoju ir už pinigus. Beglobį paims jėga ir smurtu.
Anią "medžiojo" paupyje
Klausantis mažamečių vaikų istorijų, nejučia apima neviltis. Autorė kalbėjosi su dešimčia sostinės mergaičių ir berniukų ir tik vienas pasakė nė karto nesulaukęs nešvankių pasiūlymų, nebuvo persekiotas. Nors tokia ekspromtu atlikta apklausa ir negali prilygti sociologiniam tyrimui, mūsų gyvenimo vaizdelis atrodo nekoks. 90 procentų mažųjų lietuvių jau buvo prekiautojų "meile" ir "jausmais" taikiklyje. Ir nesvarbu, kad ne visi nukentėjo. Esmė kitur: jei mūsų vaikams nuolat teikiami gašlūs pasiūlymai, vadinasi, paklausa yra! Didelė jauno ir nesubrendusio kūno paklausa!
Aniai Krutulytei tik dvylika. Tam tikra prasme ji panaši į šiuolaikinę manekenę: smulkutė, liesutė - dar visai vaikas! O savo garbę (ir galbūt gyvybę) gelbėti jau teko. Net ne dabar, o kai buvo dešimties.
- Nuėjau kartą prie Neries išsimaudyti, - mergaitė vis dar jaudinasi, kai prisimena dviejų metų senumo istoriją. - Mano pamėgtoje vietoje upė daro posūkį, krantai apaugę vešliu miškeliu, o netoli nuo kranto, už seklumėlės, yra mažytė, bet labai graži sala. Aplink buvo tuščia, nusirengiau. Kai likau tik su maudymosi kostiumėliu, krūmuose išgirdau šnaresį. Atsisuku - ogi ten toks senis maunasi kelnes! Visas nusimovė, liko nuogas... Paskui paėmė už to daikto ir judina! Siaubas, jam buvo apie penkiasdešimt metų!
Supratusi, kad visa tai kvepia kažkuo baisaus, Ania paskubomis užsimovė glaustinukes, pasigriebė batus, drabužius ir ėmė bėgti. Vyras irgi sukruto: kelnes - aukštyn, kojas - į sportbačius. Ir paknopstom paskui auką. Mergaitė per salą, per vandenį pamiškėn. Vyras neatsilieka. Ir galiausiai ji pateko į spąstus. Eis tolyn - pateks į tankų, jai nepažįstamą mišką, šoks į upę - paskęs. O grįžti namo tegalima vieninteliu, pro pat gaudytoją vedančiu takeliu. Pamatęs, jog auka niekur nedings, solidžių metų žilstantis ponas tarsi tingus ir dėl grobio visiškai garantuotas katinas atsigulė paplūdimyje. Prie pat takelio. Aniai net ašara ištryško, tačiau išdrįso švelniai pasiteirauti: "Dėde, kodėl jūs mane vejatės? "Medžiotojui" toks klausimas turėjo atrodyti naivus. "Aš labai susinervinęs ir susijaudinęs!- nušvietė padėtį vyriškis. - Ir labai mėgstu štai tokius kaip tu mielus vaikučius!"
Sunku pasakyti, kuo tas vyriškio "pomėgis" būtų baigęsis mažametei, jei ne saugos tarnybos "Lidiva" vyrukai. Pasak Anios, "Lidivos" vyrai dažnai apžiūri garsesnius miesto paplūdimius, taigi užsuko ir ten. Dešimtmetė prisišaukė pagalbą, o "medžiotojas" buvo sulaikytas.
Vilnietė paauglė Liudmila Čepeliova tikina, jog mažametės panelės dažnai patykomos sostinės paplūdimiuose. Kartą nenustatyti nusikaltėliai Valakampiuose išžagino jos septynmetę draugę, o Liudmilai jau "iki kaklo" įvairūs nešvankūs pasiūlymai.
- Vaikštau sau prie upės, girdžiu žingsnius - kažkas bėga iš paskos. Manau, sportininkas, tad net neatsigręžiu, - pasakoja paauglė.
Kai tas vyras pribėgo, tekšt mergaitei per petį. Klausyk, sako, aš tau "ne iki galo įkišiu", o tu už tai gausi penkiasdešimt litų. Guvi šviesiaplaukė ilgiau nelaukė - pasipustė padus. Kitą sykį šiltą vidurdienį, tuose pačiuose Valakampiuose, aplinkui knibždant žmonių, ji vėl susidūrė su "maniaku". Vos mergaitė kelis žingsnius nuklydo į miškelį, buvo užpulta kažkokio suaugusio vyro. Šįkart padėjo puikios balso stygos - ėmė klykti ir prisišaukė paplūdimio gelbėtojus. "Maniakui" teko skubiai slėptis krūmuose.
O trylikametė Eugenija žurnalistei netgi nurodė vietas, kuriose tokių panelių kaip ji nuolat laukia įkyrūs verbuotojai. Tai teritorija aplink sostinės autobusų bei geležinkelio stotis. Čia prie Eugenijos ir jos draugių neretai prieina iškreipto sekso siūlytojai: "Tu su mano daiktu padaryk kaip su saldainiu, o aš tau duosiu pusę šimto litų!" Vieną praplikusį akiniuotą jaunuolį mergaitė ir draugės nuolat mato prie "Ida Basar" restorano, jis dažnai sukiojasi miesto centre. Kokių dvidešimties metų vyrukas pro atsegtus drabužius jaunoms panoms demonstruoja savo "grožybes" arba siūlo už pinigus "pažaisti".
Liną "kabindavo" nuo penkerių
Vilniaus laikinuosiuose vaikų globos namuose "Atsigręžk į vaikus" gyvenanti penkiolikmetė Lina pačių įvairiausių pasiūlymų sulaukdavo beveik kūdikystėje. Kartą su broliuku ir šio draugu per nedidelį gojų ėjo į vaikų darželį. Tada ji buvo kokių ketverių. Netyčia atsiliko nuo brolio, ir staiga iš už krūmo iššoko vyras. Nusimauk, sako, kelnes. Net nesupratusi, ko iš jos norima, mažylė gūžtelėjo pečiais: "Bet aš nenoriu sisiuko!" Ir išsigandusi nuskuodė pas broliuką, kuris prižadėjo jos daugiau vienos niekada nepalikti. Penkerių ar šešerių ji ėmė dominti pas tėvą išgerti ateinančius draugus. "Kokia tu graži", - įkyriai gerindavosi ne vienas, siekdavo pasisodinti ant kelių ir kitaip įsiteikti. O tėvas nespėdavęs draugužius barti ir drausminti. Būdama dvylikos, jaunoji vilnietė sulaukdavo kur kas "sudėtingesnių" pasiūlymų: "Einam atsipalaiduoti! Aš tau sumokėsiu". Kadangi padoraus elgesio paauglė iš pradžių net nesuvokė, ko iš jos norima, vienas vyriškis išaiškino visas reikalo subtilybes.
Pastebėta, jog "pirkėjai" dažniausiai gretinasi prie neturtingų šeimų atžalų, prie socialiai apleistų ar vaikų namuose gyvenančių mažųjų. Išskaičiavimas paprastas: su tokiu neturtėliu greičiau susitars, o panaudojus prievartą nesulauks deramo atsako. Nuskriaustas toks vaikas paprasčiausiai neturėtų net kam pasiskųsti. Beje, jei jau prabilome apie globos namus, negalime neprisiminti ir pačių jų gyventojų iniciatyvos. Lina nėra apleistas vaikas, su vyresniuoju broliu į globos namus pateko mamai praradus butą. Už minimalią algą dirbanti jos gimdytoja priversta glaustis giminaičių sodo namelyje, kur taip ankšta, jog telpa tik sofa ir stalas, o žiemą dar ir labai šalta. Padoriai auklėtai mergaitei prie vietinės globos namų "tvarkos" priprasti pavyko ne iš karto. Koridoriuose nuolat užkabinėdavo (kol neišmoko apsiginti nuo tokio dėmesio) berniukai. O vienas beveik pilnametis vaikinas, siekdamas savų tikslų, griebėsi apgaulės. Kartą jis pasikvietė Liną į savo kambarį, pasodino ant lovos ir ėmė lįsti. Kadangi Lina supyko, jaunuolis primelavo, esą jos brolis mieste prasiskolino tris tūkstančius litų ir turės didelių problemų. Lina taip ir suakmenėjo iš siaubo. To telaukęs "reketininkas" už reikalų sutvarkymą paprašė mokesčio natūra. Laimė, paauglė išsisuko. Vėliau ji sužinojo, kad brolis niekam nėra skolingas ir jokia grėsmė jam neiškilusi.
Žagino dukterį
Viena mažutė globos namų "Atsigręžk į vaikus" gyventoja ne per seniausiai ištrūko iš tikro pragaro. Dabar jai vienuolika, turi jaunesnį brolį. Abu gyveno su teistu ir geriančiu tėvu, kurio tuštoka smegeninė jau keleri metai neišmąstė, kaip čia laiku sumokėjus už butą ar bent kartą per parą išvirus vaikams valgyti. Užtat žaginti mažametę mergytę žiaurusis tuščiagalvis gebėjo.
- Man buvo devyneri, - pradeda patį šiurpiausią ir skaudžiausią šio rašinio pasakojimą mergaitė (apie jos kraupią patirtį yra girdėję tik keli asmenys: globos namų darbuotojai ir prokuratūros pareigūnai). - Vieną dieną tėvas kažkaip keistai pasižiūrėjo į mane ir broliui įsakė dingti.
Tėvo instinktai išsiveržė nesutramdomu uraganu: kad nerėktų, dukrai ant veido uždėjo pagalvę ir dūstančią bei alpstančią išžagino.
- Mano nesveika širdelė, vakarais trūksta oro, būna silpna. Aš tokia nuo pat gimimo, - tyliu nedrąsiu balsu žurnalistei prisipažino labai daili smulkutė mergytė. - Tą kartą nuo išgąsčio ir dėl oro trūkumo man buvo labai blogai.
Manote, sadistas atsikvošėjo ir suvokė, ką padaręs, kai vaikas vos nenualpo? Kur ten! Savo mažiesiems jis dažnai pamiršdavo duoti valgyti, o mušdavo taip žiauriai, kad liesi kūneliai pasidengdavo rumbais ir kraujosruvomis. Vaiko išžaginimas tokiam, matyt, buvo tik viena mažesnių nuodėmių. Juk sykį savo badmiriaujantį sūnų pritalžė vien už tai, kad tas neištvėręs suvalgė vienintelę užkandai parsineštą dešrelę.
- Aš jau nesuskaičiuoju, kiek kartų mane prievartavo. Man labai skaudėdavo, - palengva, tarsi liesdama vis dar kraujuojančią žaizdą, dėsto mažametė. - Vieną dieną abu su broliu žaidėme kieme, kai pašaukė tėvas. Jis liepė broliui pasilikti, o ateiti tik man. Labai bijojau, kad ir vėl prievartaus, todėl nepaklausiau. Ėmė temti, o namo grįžti bijojau.
Mergaitė tą naktį pernakvojo pas vieną geraširdę kaimynę, o jos broliukas, šiurpdamas iš baimės ir šalčio, liko nakvoti lauke. Jis slėpėsi prie geležinkelio. Kai paryčiu sesutė išdrįso praverti gimtojo buto duris, persiutęs tėvas ją primušė iki sąmonės netekimo. Nepaklususi žagintojui, duktė netrukus atsidūrė klinikų reanimacijoje!
O paskui viskas vyko jau nebe pagal sadisto taisykles. Bėgdamas nuo kaimynų iškviestos policijos, jis brukosi pro langą, tačiau siaurame rėme įstrigo sėdmenys, tad netrukus buvo sugrąžintas vidun. Suprantama, dėl visko "kaltas" to ištvirkusio pono "užpakalinis fasadas" kaip reikiant atkentėjo nuo bananų. Kai sadisto vaikai sotūs ir patenkinti jau gyveno Vilniaus globos namuose, tėvelis ten vaikščiojo su lauktuvių maišeliais ir kaip niekada saldžiai čiulbėjo. Tokiam tėvui vaikai neatleido, davė parodymus prokuratūrai ir vyriškis jau tupi už grotų.
P. S. Sostinėje klestinčią vaikų prekybą savo mastais lenkia tik uostamiestis. Neseniai iš tenykščių vaikų namų į Vilnių paslėpti buvo atvežta viena dvylikametė. Prieš penkerius metus jos seserį apgaulės būdu į Vokietijos barus išvežė Klaipėdos suteneriai ir apie merginą nuo tol nebėra jokių žinių. Kita vyrėlesnė mergaitės sesuo jau triūsia uosto prostitute. Nekaltą dvylikos metų vaiką nuo panašios dalios suskubo gelbėti Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
