Irenos ZUBRICKIENĖS ir Rolando ŠMIGELSKIO fotoreportažas
Netoli Lietuvos ir Lenkijos pasienio esančio Krosnos miestelio (Lazdijų r.) gyventojams (jų yra apie 500) tenka nuolat baimintis ir rizikuoti. Įtampa padidėjo nuo šių metų vasario 15 dienos, kai Lenkijos valdininkai uždraudė vilkikų eismą per tarptautinį Aradninkų (Lenkija) - Lazdijų pasienio kontrolės punktą ir nukreipė jį per kaimyninį Kalvarijos punktą. Kelias į pastarąjį ar iš jo daugelį vilkikų veda per Krosną.
- Dienomis dar užsimirštame dirbdami, išvykdami iš namų ar tiesiog atsiduodame likimui, bet naktimis miegame atsimerkę ir esame visada pasiruošę bėgti iš namo, jeigu kokia nors "fūra" staiga atsidurtų mūsų miegamajame, - kalbėjo humoro jausmo nestokojantis krosniškis Algirdas Buzas.
"Tą siurprizą prasikalbėjau..."
Algirdas ir Ela Ana Buzai gyvena prie pat kelio, kuriuo pravažiuoja didžiulis automobilių srautas. Kadaise jie, statydamiesi namą, nepakluso architektų reikalavimams būstą ręstis nustatytoje linijoje ir susirentė keliolika metrų toliau nuo važiuojamosios kelio dalies. Anot Algirdo, jis jau tada mąstė apie savo šeimos saugumą gyvensiant šalikelėje, tad jam nė motais buvo gresiančios baudos ar namo įteisinimo trukdžiai. Taigi dabar Buzų namas kaimynų "rikiuotėje" "nelygiuoja" su kitais. Užtat šeimininkas, stebėdamas kaimynų nelaimes, kai jų namus ar tvoras "bučiavo" kelyje nesuvaldyti vilkikai, vis kartodavo gerai padaręs - esą visada reikia iš anksto galvoti protu, o ne akimis, tik ieškančiomis grožio ir kvailos tvarkos.
- Džiaugiausi iki laiko. Prasikalbėjau ir aš, - juokėsi A. Buzas. - Išvakarėse - rugpjūčio 6-ąją - vilkikas įvažiavo į artimiausio kaimyno Ardeškevičiaus namą ir šipuliais pavertė jo verandą, o kitą dieną kitas vilkikas, pračiuožęs pro tą nuneštą verandą, "pamylėjo" mano slyvaites, augančias šalikelėje. Nedaug trūko, kad pričiuožtų iki namo. Sužalojo du medelius, bet džiaugiuosi, kad nėra žmonių aukų. Lenkas vairuotojas išlipęs siūlė man 30 zlotų už padarytą žalą, bet aš jį pasiunčiau toliau... Geriau mokytųsi drausmingai važinėti.
Nuo kelio nuvažiavusį vilkiką vairavęs Lenkijos pilietis, traukęs Kalvarijos punkto link, buvo blaivus ir labai skubėjo. Jis viršijo leistiną 50 kilometrų per valandą greitį. Vairuotojas neįvertino šlapios kelio dangos, kuri, E. A. Buzienės žodžiais, yra lygi kaip čiuožykla, o turėtų būti gruoblėta.
- Jeigu tai būtų vienintelis kartas, mes nė nekalbėtume, - sakė E. A. Buzienė. - Bet kad jau nebeliko nė vienos iš penkių kaimyninių sodybų, kurios nebūtų liestos tų "skraidančių" vilkikų... Dvi slyvaitės - niekis, tačiau mane ši avarija vėl pavertė ligoniu: priminė skaudžius išgyvenimus prieš šešerius metus, kai garsiosios Kėdainių "Vikondos" automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo mūsų sūnų Algirdą, po to dar ir nepelnytai apkaltintą.
Sodybą mielai parduotų
Jaunas Buzų kaimynas Vitas Ardeškevičius, pro kurio namą praslydo dvi Buzų slyvaites sužalojęs vilkikas, šios avarijos išvakarėse patyrė kur kas didesnių nuostolių. Visiškai sugriauta medinio namo veranda, nubyrėjęs ką tik suremontuotos namo dalies tinkas, lūžusi sija, išjudinta krosnis su kaminu ir viena siena, išdaužtas langas.
Čia, pakalnėje ir nežymiame posūkyje esančioje pakelėje, dar tik aštuonis mėnesius gyvena jauna Ardeškevičių šeima su pusantrų metukų kūdikiu. Dabar naujakuriai jau gailisi, kad įsigijo namą, alsuojantį mirtimi. Mat anksčiau apie tai nepagalvojo, nes eismo nelaimių šiame kelyje buvo mažiau.
Tuo metu, kai vakare į V. Ardeškevičiaus namą įvažiavo irgi Kalvarijos link skubėjęs vilkikas, Vitas kambaryje ilsėjosi prie televizoriaus. Kartu buvo sūnelis, žmonos Giedrės mama Birutė Šalaševičienė ir jos sūnus. Išgirdę artėjantį vilkiko gausmą, žviegiančius stabdžius ir pajutę trenksmą, žmonės spiegdami metėsi į lauką. Smūgis purtyte supurtė visą namą - gyventojai manė, kad jis tuoj tuoj sugrius kaip kortų namelis.
Vilkikas, kurį vairavo blaivus Lenkijos pilietis, sustojo tik dėl kelią jam pastojusio elektros stulpo, esančio prie V. Ardeškevičiaus namo. Žmonės įsitikinę, kad jei vilkikas būtų buvęs su kroviniu, jo jėga greičiausiai būtų įveikusi ir stulpą, o priekaba tuomet būtų "įsikūrusi" gyvenamojo namo kambariuose kaip garaže. Po įvykio iš mašinos išlipęs lenkas, anot B. Šalaševičienės, bijojo net akis pakelti ir vaikštinėjo sutrikęs, nusiminęs. Jis tik aiškino, kad, leidžiantis nuo iškilaus kelio į pakalnę, sunkiasvorė mašina staiga tapo nebevaldoma. Lenkas prasitarė važiavęs 70 kilometrų per valandą greičiu. Vėliau vilkiką nuo apgadinto namo atitraukė atvykę ugniagesiai.
- Žentas dar nespėjęs apsidrausti namo, tad dabar nebus lengva čia viską dar kartą suremontuoti, - guodėsi B. Šalaševičienė. - Nebent nuostolius atlygintų avariją padariusį vilkiką apdraudusi bendrovė. Manau, kad geriausia išeitis - paremontuotą namuką parduoti, nes eismo problemos čia nesprendžiamos, o vilkikų vairuotojai laksto nepaisydami nei kelio ženklų, nei galimų pasekmių.
Verandą paliks kaip paminklą
Kitapus kelio gyvenanti Kazakevičių šeima V. Ardeškevičiaus verandos likimą patyrė jau net dusyk. Šeimos galva Zenonas Kazakevičius pasakojo, kad jo sodyba dėl žioplų ir nedrausmingų vairuotojų kaltės jau nukentėjusi devynis kartus. Tai grybštelėta tvoros, tai medžių, tai krūmų, tai namo kampo. Bene didžiausių nuostolių čia buvo pridaryta 2004-ųjų spalį, kai į verandą, išsikišusią gatvės link, įvažiavo lengvasis automobilis ir ją sugriovė. Gyventojai remontavo mašinos "nuneštą" verandą, taip pat ir visą namą, bene metus, kol buvo besidžiaugią pagaliau susitvarkę. Deja, džiūgauta trumpai: dieną, kai po remontų buvo belikę tik užuolaidas sukabinėti, namą vėl sudrebino nauja avarija - nesuvaldyta mašina įvažiavo į... tą pačią verandą...
- Nutariau daugiau neremontuoti tos mūsų verandos, - atsainiai mostelėjo ranka Zenonas. - Paliksiu apgriautą kaip muziejaus eksponatą - kaip paminklą toms nelaimėms įamžinti, nes turbūt dar bus jų ne viena...
Vyras nekeikė likimo pasirinkęs savo gyvenimui vietą prie pat kelio, tačiau neslėpė, kad pastarasis pusmetis, kai per Krosną nuolat bilda krovininiai automobiliai, sumaišties į kasdienybę įnešė: esą dairaisi, kaip kasdien "fūras" iš savų sodybų "graibo" kaimynai, ir esi priverstas laukti, kada vėl ateis tavo eilė...
Be kita ko, Zenonas užsiminė įžvelgiąs ir gerąją tokių nelaimių virtinės pusę: visi šeimos nariai buvo priversti išmokti drąsiai žiūrėti pavojams į akis, teikti skubią pagalbą sužeistiems žmonėms, užjausti juos, raminti. Tokia "misija" Kazakevičiams tekusi, kai jų sodybą kliudė lengvasis automobilis, važiavęs su penkiais pasilinksminusiais jaunuoliais. Nutrūktgalvis vairuotojas posūkyje nesuvaldė mašinos. Avarijos pasekmės, Zenono žiniomis, itin skaudžios - dvi keleivės liko invalidės.
Žūčiai atminti - ąžuoliukas sode
Dar tragiškesnė avarija visam laikui paženklino Kazakevičių kaimynų Pankūnų sodybą. Čia bene prieš 3 metus žuvo jaunas vyras - rodos, iš Kalvarijos. Lengvuoju automobiliu jis, sėdėjęs keleivio vietoje, ir jo geras draugas atvažiavo nuo Marijampolės pusės. Po įvykio buvo kalbama, kad abu skubėjo į toliau nuo namų turėtą darbą. Tvyrojo tirštas rūkas, dėl plikšalos buvo slidi kelio danga, ir posūkyje nesuvaldytas automobilis trenkėsi į Z. Kazakevičiaus namo kampą. Viskas vyko akimirksniu: nuo smūgio keleivis iškrito iš mašinos, o jo kūną prispaudė čiuoždamas automobilis. Šis sustojo tik Aniceto Pankūno sodo krašte. Abeji kaimynai, išgirdę trenksmą, suskubo į įvykio vietą. Zenonas puolė ieškoti laužtuvo, kad galėtų atversti žmogų prislėgusį automobilį. Pagalbininkui tokios emocijos ir rūpestis buvo rimtas jo paties sveikatos išbandymas, nes tuokart vyrui vos prieš du mėnesius buvo operuota širdis.
Padėti avariją patyrusiems vyrukams pavyko tik tada, kai į įvykio vietą subėgo daugiau žmonių iš aplinkinių namų. Po automobiliu prispaustas vyras gyvas tebuvo vos apie dešimt minučių. Jo gelbėtojai iki šiol mena patirtą šoką, kai buvo priversti stebėti draugą užmušusio vairuotojo skausmą, girdėti netrukus atvykusios žuvusiojo motinos klyksmą...
Savo sodo vietoje, kur užgeso jauno vyro gyvybė, Pankūnai pasodino ąžuoliuką. Jis, beje, - ne vienintelis simbolis, ženklinantis Krosnoje per avarijas žuvusių asmenų atminimą.
Viena paskutiniųjų tragedijų Krosnoje - 23 metų vaikino žūtis šių metų gegužės 30-ąją po vidurdienio, kai mopedu važiavusį jaunuolį kliudė ir mirtinai sužalojo miestelio pagrindine - Alytaus - gatve skubėjęs vilkikas.
Seniūnijoje - šūsnis raštų
- Skubančių vilkikų eismas - šiuo metu pati opiausia mūsų miestelio problema, - pripažino ir Krosnos seniūnė Sigina Basevičienė. - Lenkai, saugodami savo draustinį, vasario mėnesį visus krovininius automobilius nukreipė per Kalvariją, tuo į tolimųjų reisų vairuotojų maršrutą įtraukė ir mūsų miestelį. Mes jau tada nuogąstavome, kad mūsų laukia kaimyninio Veisiejų miestelio likimas - kai vilkikai važiuodavo per Lazdijų punktą, eismo nelaimės purtė šią rajono gyvenvietę. Ir nebus kitaip, nes paties kelio juk neuždarysi. Reikia tik didesnio valdžios dėmesio ir, žinoma, pačių vairuotojų sveiko požiūrio į savo darbą.
Seniūnė rodė pareiškimus, vieningai pasirašytus Krosnos gyventojų, kuriuose šaukte šaukiama išgirsti juos - atkreipti dėmesį į nelaimes dėl vilkikų eismo. Šie pareiškimai skirti ne tik Lazdijų rajono, bet ir visos Lietuvos valdžios vyrams. Seniūnė rodė ir raštus, gautus iš įvairių valdžios institucijų, kuriuose kol kas - tik pažadai.
Planai juda lėtai
Skaudžiausia rykštė - pramuštgalvių vilkikų vairuotojų viršijamas greitis. Retas kuris važiuoja leistinu 50 kilometrų per valandą greičiu - visi viršija jį 20 ar net 40 kilometrų! Tuo įsitikino ir šalikelėje pastoviniavę reportažo autoriai. Anot šmaikštuolio Algirdo Buzo, reikėtų pakeisti esantį ženklą kitu ir skelbti, esą leistinas greitis yra 20 kilometrų per valandą - tuomet visi, net viršiję jį dvigubai, vis tiek būtų drausmingi.
Krosniečiai kartojo reikalaujantys, kad Krosnos gatvėse, pavojingiausiose vietose, ne kuo dažniau, o nuolat (!) patruliuotų policijos ekipažai, matuojantys mašinų greitį. Tuomet vilkikų vairuotojai įprastų matyti čia patrulius ir dar savo kolegoms praneštų apie "spąstus". Pačioje Krosnoje policijos nuovados nėra, tačiau čia, kaip "Akistatai" tvirtino Lazdijų policijos vadovai, sistemingai darbuojasi iš Lazdijų atvykstantys pareigūnai. Tik jie, susirūpinusių gyventojų teigimu, stoviniuoja ne ten, kur labiausiai pavojinga... Ir tai suprantama - juk ir pareigūnai saugo savo gyvybes.
- Kai pralekia vilkikas, į pėsčiuosius siūbteli tokia oro banga, kad reikia gerai įkvėpti, norint išsilaikyti nepargriuvus, - pripažino pati tai ne kartą patyrusi seniūnė S. Basevičienė. - Gyventojai skundžiasi, kad eidami miegoti būtinai išgeria raminamųjų vaistų. Rytais jie atsikelia nepailsėję, tebeslegiami jau įprastos įtampos. Ypač pavojinga rudeniop, kai sutrumpėja diena. Vis neprisiprašome atnaujinti ir įjungti miestelio gatves apšviečiančius elektros stulpus. Viskas atsimuša į pinigus.
Pinigų stoka grindžiami ir kiti valdžios vyrų atsakymai į krosniškių prašymus. Lietuvos automobilių kelių direkcija, išanalizavusi padėtį, siūlo pavojingoje Krosnos sankryžoje įrengti eismo saugumo saleles, o pakelėse - metalinius apsaugos atitvarus. Kol tai bus įrengta, vietos gyventojai mano palaidosiantys dar ne vieną žuvusį kaimyną ar bičiulį. Taip pat siūloma apskritai rekonstruoti sankryžą - įrengti saugiausia laikomą žiedinę sankryžą. Deja, šie planai irgi numatyti tik po poros metų, o skubantys vilkikai Krosnos miestelį skrodžia jau dabar...
