Kad kiekvieno žmogaus gyvenime nestokojama vienokių ar kitokių kuriozų - nepaneigs niekas. Aš irgi galiu ilgai įrodinėti, kad gyvenime gausu įvairiausių netikėtumų ir siurprizų - mažesnių, didesnių. Mums tereikia nepraeiti pro šalį akmeniniais veidais. O dar geriau tuos siurprizus ar kuriozus ir patiems kurti, nesavanaudiškai, nelaukiant atsako ar padėkos. Pavyzdžiui, pasiūlyti kaimynei erotinį žurnalą, bendradarbiui pyrago gabalėlį, vaikui palikti netikėtą laiškelį, paskambinti mokslo draugei, kuri tavęs nekentė, uošvei jubiliejaus proga padovanoti šaržą ir pašokti valsą, nusiųsti elektroniniu paštu draugui, garbinančiam techniškuosius mokslus, lyrišką ketureilį... Juk kiekvienas viduje tikrai esame šiek tiek humoristai, išradingi ir dosnūs, tik kartais sukaustyti kompleksų. Nes gyvenimėlis mums kasdien iškrečia daug staigmenų, tik gaila, kad ne visuomet jas priimame su šypsena. Jeigu tai nemalonu ir pažeidžia mūsų orumą - pykstame, nervinamės, skundžiamės, dejuojame.
"Aha, tai neteisinga, taip neturi būti..." Susirūpiname, ką tai reiškia, geras ar blogas ženklas, ir visai praradę vaikišką nuostabą, nemokame pažvelgti iš šalies. Bet juk mes patys dažnai būname įvairių situacijų ar kuriozų kaltininkai ar dalyviai, vieni sąmoningai, kiti nesąmoningai krečiame išdaigas, ir kiek linksmumo, anekdotų vėliau iš to gimsta. Nes gyvenimas daug lengvesnis, jeigu į viską reaguojame linksmai, kaip į nuotykį ar avantiūrą, kuriuos iš lūpų į lūpas perduosime ateinančioms kartoms.
Štai mane teko dalyvauti vestuvėse, kai jaunavedžiai, išvykę su palyda (tada dar į Metrikacijos biurą), atgal sugrįžo be... jaunikio. Šis nuėjo į tualetą ir... pradingo. Tik po kurio laiko paaiškėjo, jog jis su kita gyvena kažkur Rusijoje.
Arba štai vėl viena dvidešimtmetė užsigeidė ištekėti už 50-mečio "jaunikaičio". Kai tėvas griežtai paprieštaravo, jog iš tokios "meilės nebus medaus", ši po kurio laiko tėvams įteikė "suvenyrą" nesantuokinį vaikelį.
Vienas šalies laikraštis išspausdino nemažą mano eilėraščių pluoštą. Tačiau po jais - kito autoriaus pavardė... Aišku, redakcija atitaisė klaidą, viešai atsiprašė.
Taigi ar žmogaus gyvenime nebūna įvairių situacijų, kuriozų, siurprizų? Jų niekas nesuskaičiavo ir nesuskaičiuos. Tik žinau viena - jeigu tų dalykų nebūtų, ir humoristai į "Akistatą" neturėtų ką rašyti.
Kęstutis Astrauskas, Raseinių r.
