Placebo efektas
"Teko girdėti, jog kai kurios ligos sėkmingai gydomos vartojant ne stiprius vaistus, o taikant placebo efektą, - rašo Lina A. iš Ukmergės rajono. - Gal galėtumėte plačiau parašyti, kas tai per gydymo būdas?"
Placebo efektas - tai vaistus imituojančių neveiklių medžiagų poveikis ligonio organizmui. Placebas gali migdyti, atpalaiduoti lygiuosius raumenis, malšinti skausmą. Kitaip sakant, ligonis nežino, kad jam skiriami ne vaistai, o placebas.
Manoma, jog placebo taikymas gali padėti sergantiems stenokardija, artritu, astma, hipertonija, depresija, dermatitu, migrena, opa, kosuliu bei skundžiantis skausmais, kurių atsiradimui turi įtakos nervų sistema. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, jog placebas padeda maždaug 35 procentams kenčiančiųjų įvairius skausmus, pusei sergančiųjų opalige ir net apie 80 procentų sergantiems reumatu. Tačiau sergant ateroskleroze placebo efektyvumas tesiekia vos 3 - 4 procentus.
Reikia nepamiršti ir to, jog retkarčiais placebas gali būti neigiamų pojūčių - skausmo sustiprėjimo, nemigos, bėrimų, kraujospūdžio pakitimų - priežastis.
Dėl kompensuojamųjų vaistų
"Nuo ketverių metų sergu psoriaze (žvyneline), - rašo mūsų skaitytoja J. iš Utenos. - Visą laiką skiriamų vaistų šiai ligai gydyti bazinė kaina man buvo kompensuojama 100 procentų. Neseniai suėjo 18 metų, ir odos gydytojas informavo, jog dabar už vaistus reikės primokėti daug daugiau. Ar tai teisinga? Juk aš dar mokausi vidurinėje mokykloje, dieniniame skyriuje, todėl jokių pajamų negaunu. Neturiu ir darbo stažo".
Kaip informavo Valstybinės ligonių kasos atstovai, Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra nustatytos ligos ir būklės, kurių gydymui skiriamų vaistų bazinė kaina kompensuojama 100, 80 arba 50 procentų. Vaikams (tai yra asmenims iki 18 metų) ir pirmosios grupės invalidams bazinė vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei kompensuojamųjų vaistų sąrašus, kaina yra kompensuojama 100 procentų. Yra patvirtintas vaistų sąrašas, kurių bazinė kaina 100 procentų kompensuojama ir kai kuriomis ligomis sergantiems ligoniams (ne tik vaikams ir pirmosios grupės invalidams). Gaila, kad jūs neparašėte, kokius vaistus vartojate (nėra galimybės atsakyti, ar priemoka už juos, sulaukus pilnametystės, padidėjo ar ne).
Valstybinės ligonių kasos atstovai pabrėžė, jog tai, kad jūs, sulaukusi 18 metų, dar mokotės dieniniame skyriuje ir neturite darbo stažo, neturi reikšmės priemokos už vaistus sumažinimui. Jums patartume kreiptis į savo gydytoją ir pasiteirauti, ar, atsižvelgiant į jūsų sveikatos stovį (ligos eigą, sunkumo laipsnį), nėra galimybės skirti vaistus, kurių bazinė kaina būtų kompensuojama 100 procentų.
Ar baudžiama už apkrėtimą grybeliu?
"Jums rašo nuolatinis laikraščio skaitytojas Tomas. Esu girdėjęs, jog jei žmogus serga užkrečiama grybeline - ne venerine - liga ir ja užkrėtė kitą asmenį (per apsileidimą ar netyčia), iš jo galima išieškoti pinigus už užkrėsto asmens gydymąsi ir net skirti piniginę baudą iki 6 000 litų. Gal galite parašyti įstatymo, numatančio baudas už susargdinimą grybeline liga, numerį."
Atsakymo į jūsų klausimą teiravomės įvairiose medicininėse instancijose - Sveikatos apsaugos ministerijoje, Užkrečiamųjų ligų ir profilaktikos kontrolės centre prie SAM, Valstybinėje visuomenės sveikatos tarnyboje. Deja, apie tokį įstatymo punktą - kad numatyta atsakomybė už apkrėtimą grybeliu - niekas nebuvo girdėjęs. Nieko panašaus nepavyko rasti ir Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme. Tiesa, šiame įstatyme yra nurodyta, jog pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantys ligoniai, taip pat asmenys, įtariami, kad serga pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, ir asmenys, turėję sąlytį su tokiais ligoniais ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai, yra hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir gydomi privalomai. Už vengimą ar atsisakymą tirtis (gydytis) yra numatyta atsakomybė. Pavojingų ir labai pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą yra patvirtinęs Sveikatos apsaugos ministras 2002 metų birželio 13 dienos įsakymu Nr. 278. Į šį sąrašą grybelinės ligos nėra įtrauktos.
Signalai apie artėjančią ligą
"Teko girdėti, jog kai kurias ligas galima įspėti iš tam tikrų simptomų, organizmo siunčiamų signalų, - rašo Monika M. iš Biržų rajono. - Pavyzdžiui, patinęs kaklas neva informuoja apie skydliaukės veiklos sutrikimus. Norėčiau, kad apie ligas perspėjančius organizmo siunčiamus "signalus" parašytumėte plačiau."
Iš tiesų, iš patinusio kaklo (kai ima nebeužsisegti viršutinė marškinių saga) galima spręsti ne tik apie skydliaukės veiklos sutrikimus, bet ir įtarti, jog žmogus serga tuberkulioze. Skydliaukės disfunkciją išduoda ir nuolat prakaituojantys delnai. Smarkiai išsipūtęs pilvas ir dažnai išsiskiriančios dujos gali būti kiaušidžių vėžio ar tiesiosios žarnos vėžio požymis. Netikėtas stiprus klubų skausmas - artrozės arba dubens kaulų uždegimo simptomas. Tiesa, kartais toks skausmas kamuoja ir dėl osteoporozės (kaulų išretėjimo). Jei patinsta po keliais - gali būti, jog žmogus serga skydliaukės hipertrofija. Patinusios kulkšnys - cukrinio diabeto, reumato ar inkstų ligų požymis (taip gali atsitikti ir dėl kojų raiščiams tenkančio didelio krūvio). Blauzdos tinsta (paspaudus pirštu lieka duobutė) esant inkstų ar kepenų patologijai, taip pat - širdies nepakankamumui. Jei vyresnio amžiaus žmogus netikėtai pradeda raišuoti, suglemba jo blauzdų raumenys, galima įtarti, jog jis serga nervų liga - išsėtine skleroze. Aštrus skausmas pilvo apačioje - ne tik apendicito, bet ir žarnyne besivystančio auglio požymis.
