Nika PUTEIKIENĖ
Lietuvos jūrų muziejaus augintinių būrys pasipildė dar viena mažyle - apsivaikavo ruonė Maila. Jau visi įpratę, kad ruoniai jauniklius veda pavasarį. Tačiau prieš trejus metus muziejuje apsigyveno keturi kitos šių gyvūnų rūšies atstovai - Rytų Atlanto paprastieji ruoniai (dar vadinami jūrų šunimis), o jų gyvenimo ciklas skiriasi nuo Baltijos pilkųjų ruonių.
Mažylės tėtis - 7 metų amžiaus patinėlis Tiga, o mamai Mailai - jaudvidešimt. Į Klaipėdą Tiga atkeliavo iš Hardeiveiko akvariumo, o Maila - iš Frankfurto zoologijos sodo.
Pasak "pribuvėjo" pareigas atlikusio Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo biologo Arūno Grušo, kad Maila vaikuosis, jau buvo aišku nuo ankstaus ryto, nes labai nerimo būsimasis tėtis Tiga. Visą dieną Tiga rūpinosi savo drauge.
- Net keista, kad gyvūnai gali būti tokie rūpestingi, - pasakojo Arūnas. - Patinėlis vis priplaukdavo prie Mailos ir glostė ją letenėlėmis, snukučiu. Ir dabar Tiga nesitraukia nuo savo šeimos - saugo ją.
Mailos vaikavimąsi stebėjo ir muziejaus lankytojai. Mažylė pasaulį išvydo ant salos, o jau po dešimties minučių mama ją įstūmė į vandenį, kuriame ji jautėsi it žuvis. Šeštą vakaro ruoniukė pirmą kartą pasimaitino mamos pienu.
Didžiausia Rytų Atlanto paprastųjų ruonių populiacija - apie 20 000 - gyvena prie Didžiosios Britanijos. Taip pat jų pasitaiko prie Islandijos, Norvegijos, Airijos, Šiaurės jūroje prie Vokietijos, Danijos, Olandijos krantų, bei Baltijos jūros šiaurinėje dalyje. Prie Lietuvos šios rūšies ruonis vienintelį kartą buvo pastebėtas 2005 metų vasarą.
Rytų Atlanto ruoniai vengia atviros jūros, gyvena pakrančių seklumose - netoli krantų, dažnai - arti didelių upių žiočių. Tai - sėslūs gyvūnai, nuo pamėgtų vietų toli nemigruojantys. Patinai užauga iki 180 centimetrų ilgio ir gali sverti daugiau nei 100 kilogramų. Patelės šiek tiek smulkesnės. Minta plekšnėmis, strimelėmis, silkėmis, menkėmis, unguriais, tobiais, stintomis, neatsisako ir krabų, krevečių, įvairių moliuskų. Per dieną vienas ruonis suėda 8,5 kilogramų žuvies.
