Ieva Žutautaitė
"Akistatos" bičiulis Boleslovas Povilas Dačiulis dažnai atsiunčia savo sukurtų satyrinių eilių. Boleslovas tikina, jog eiliuoti pradėjo dar 1952 metais, kai pradėjo studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Ruošiantis studentiškoms šventėms reikėjo linksmų ketureilių ir kupletų. To ėmėsi B. Dačiulis. Įgyta patirtis pravertė ir vėliau, kai buvo priimtas į Valstybinio radijo komiteto Muzikos ir kultūrinių laidų redakciją. Kartą ruošiant tuo metu labai populiarią radijo laidą "Linksmasis subatvakaris", tuometinis laidos redaktorius kompozitorius Vitolis Baumilas, puikiai įvertinęs Boleslovo paruoštą scenarijų, pastebėjo, kad trūksta tekstų dviem naujoms dainoms, o jau kitos dienos popietės įrašui užsakytas vyrų oktetas ir populiarusis E. Kuodžio ir J. Girijoto duetas. Dainų tekstai buvo sukurti laiku ir nuo tada D. Dačiulis tapo nepamainomu ne tik scenarijų, bet ir dainų tekstų autoriumi. Iš viso poetas parašė žodžius daugiau nei 300 dainų. Už pramoginę-vaidybinę radijo laidą "Linksmasis subatvakaris" 1969 metais jam paskirta V. Mickevičiaus- Kapsuko premija.
Buvęs Lietuvos radijo Literatūros ir dramos redakcijos vyriausiasis redaktorius iki šiol nepripažįsta kompiuterio ir savo kūrinius spausdina sena rašomąja mašinėle, o jo kūrybą sistemina ir į kompiuterio atmintį įveda žmona Danutė, pirmoji vyro eilių vertintoja ir kritikė. Boleslovas tikina, kad geriausios eilės gimsta, kai gera nuotaika ir kojos nešąla. Anksčiau B. Dačiulis mėgo laisvalaikiu įrišinėti knygas, o dabar prisiekusio grybautojo hobis - krepšelių pynimas. Juos pindamas Boleslovas visuomet šalia pasideda popieriaus ir rašiklį, nes nežinia kada ateis įkvėpimas. Nupintų krepšelių pensininkas į turgų neneša, dovanoja savo draugams.
"Akistata" P. Dačiuliui patinka todėl, kad joje jis randa tai, ko nėra kituose spaudos leidiniuose - išsamius įvykių vertinimus ir objektyvumą. Jo nuomone, jei "Akistatą" skaitytų daugiau jaunų žmonių, jie tikrai išvengtų daugelio klaidų, galinčių sugadinti gyvenimą.
Savo kūrybą šmaikštuolis vertina trumpai: "Atsiprašau, kad parašiau".
Su Lietuvos radiju susijęs ir kitas mūsų satyrinių eilių autorius - Leonardas Valaitis.
Veterinarijos akademijoje besimokiusio ir baigiamąją praktiką Telšiuose atlikusio jaunuolio eilės patiko tuometiniam vietiniam Lietuvos radijo korespondentui Feliksui Strumylai, vėliau tapusiam LKP CK Teisėtvarkos skyriaus vedėju. Savo laidose jis panaudojo kelis L. Valaičio eilėraščius. Debiutas neliko nepastebėtas ir jaunasis zooinžinierius buvo priimtas dirbti žinių redaktoriumi Kauno vyriausioje radijo redakcijoje. Netrukus tuometinis Televizijos ir radijo komiteto pirmininkas Jonas Januitis Leonardą perkėlė į Vilnių. Galop jo kūryboje lyriką galutinai nugalėjo satyra ir po pirmosios grupės autorių išleistos knygelės "Devyni vilkai" L. Valaitis išleido dar dvi satyros knygas "Kelmai ir kelmučiai" bei "Gyvačių trauktinė". Savo žurnalistinę karjerą bankrutavusiame laikraštyje "Lietuva" užbaigęs žurnalistas plunksnakočio neatbukino ir išėjęs į pensiją. Pasak L. Valaičio, "Akistata" dabar bene vienintelis periodinis leidinys, į savo puslapius įsileidžiąs satyrą. Nors žmona Bronislava Leonardą juokais gąsdina, kad vieną kartą jam klius ir nuo taikliai pašiepiamo V. Uspaskicho, ir nuo V. Landsbergio, tačiau poetas satyrikas savo meškerių suvynioti dar neketina, juo labiau kad žūklė - dar viena Valaičių šeimos aistra, kuria Leonardas pradžioje užkrėtė dabar daugiau už jį patį žuvų pagaunančią žmoną, o vėliau ir žentą.
