Geriau reikėjo tylėti

Jei Londono gyventojas Džeris Dongstonas nebūtų pradėjęs spaudoje kalbėti apie dėl jo automobilio susidarančias avarines situacijas, iki šiol į darbą kasdien būtų važinėjęs savo antikvariniu pekardu, pagamintu 1926-aisiais. Mat Džeris yra užkietėjęs antikvarinių automobilių mėgėjas ir teigia geriau jau važinėsiąs metro nei sėsiąs į "tas plastmasės prifarširuotas skardines". Deja, dabar jam ir tenka naudotis metro. O viskas dėl pernelyg didelio atvirumo spaudai. Džeris vienam laikraščiui papasakojo, kad jo svajonė išsipildė - jis kasdien važinėja antikvariniu automobiliu ir dėl to patiria nenusakomą džiaugsmą. Tačiau su žurnalistais Džeris buvo pernelyg atviras. Vyriškis papasakojo, kad policininkai labai geranoriški, todėl jis važinėjąs be privalomojo draudimo ir techninės apžiūros, kuri būtina net ir tokio amžiaus automobiliams. Taip pat jis papasakojo, kad dėl jo lėto ir dėmesį traukiančio automobilio dažnai kyla avarinės situacijos. Džeris "prisišnekėjo" - jau po poros dienų policininkai buvo nebetokie atlaidūs. Dabar kasdien važinėti Džeris nebegali, nes jį stabdo beveik visi Londono policininkai.