Aidas PANERYS
Maždaug šitaip juos užgriuvusią nelaimę apibūdina greit keturiasdešimtmetį švęsianti penkių vaikų mama Jadvyga Podrezienė iš Staškūniškio kaimo (Širvintų raj.) ir devyniasdešimt devyniais nuošimčiais viskuo kaltina ne pirmą sykį į sugyventinius įsiprašiusį Joną Četrauską (46 m.), savo ankstesnįjį sutuoktinį. Vladas Ragauskas, jos brolis, nėra šventai įsitikinęs, jog šešiskart teistas, pusę gyvenimo už grotų praleidęs ir prieš metus iš Marijampolės griežtojo režimo kolonijos grįžęs svainis būtinai prikišo nagus prie įtarimais grindžiamo atsitikimo. Vieno procento, sako, ir tai pakanka suabejoti! Tiesa, jis neslepia, kad šiemet, tuoj po Naujųjų metų, jų neramusis įnamis prisiputęs kėsinosi paleisti dūmais trobą, pripildamas nuo jos iki pat kelio vedantį tepalo klanelį ir į tą išdirbtą kurą mėčiodas tolydžio gęstančius degtukus, tačiau būtos nuodėmės dar nieko neįrodo. Kaimynai mano, jog tai tebuvo demonstratyvus pagąsdinimas ir Jono pasipriešinimas senajai Zofijai Ragauskienei, jį nuolat grizinančiai dabar jau neformaliai uošvei. Jie netiki, kad nepaprastai darbštus, bet kartais nuo vadžių nutrūkstantis vyriškis būtų padegęs širvintiškiui Albertui Vanagui priklausantį tvartą. Šis juo leido naudotis Jadvygai Podrezienei, ten laikiusiai pieningą Margutę, žvingaujančią Žibutę, tris tonas šieno ir perpus mažiau šiaudų, ir dar šiokius tokius ūkinius padargus. Viskas vieną naktį supleškėjo. Vladas ir jo sesuo nuostolius vertina šešiais tūkstančiais litų. Pragariškose liepsnose baisią mirtį suradusi karvė buvo apdrausta, kumelė, deja, ne. Rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius Arūnas Martinėlis spėja, kad būta padegimo. Tvarte elektros nebuvo, taigi ugnis įsižiebė, matyt, ne savaime. Kita vertus, anot Jadvygos, vėliau pas kažkokį draugą Beržos kaime sulaikytas Jonas, žinoma, neigia savo kaltę, bet ji, girdi, beveik neabejojanti, jog degtuką kyštelėjo turbūt jis. Balsus atseit girdėjusi, tiksliau pasakius, kažkokių dviejų prašalaičių lenkiškus keiksmus. Būtent tada, sako, kai netrukus įsiplieskė už kelių šimtų metrų stovintis tvartas. Ar išties pažino Jono tembrą, galvos nededa, bet, jos žodžiais tariant, šneka buvo panaši. Vladas Ragauskas, tuomet miegojęs ir ničnieko negirdėjęs, gūžčioja pečiais. Šitaip, sako, įmanoma apkaltinti bet kurį žmogų. Įvykį tiria tardymo poskyrio viršininkė Ramunė Pauliukonienė. Arūnas Martinėlis, kartu su ja netoli gaisravietės radęs plastmasinį butelį, kuriame kitados būta kažkokios rūgšties, vis dėlto negarantuoja, kad, pašlaksčius šiuo skysčiu, uždegtas ūkinis pastatas. Jadvyga Podrezienė iškart įtarė, kad jai atsikeršijo Jonas Četrauskas. Ir va kodėl...
- Nežinau, iš kur kitų laikraščių žurnalistai ištraukė, kad buvusį vyrą išvariau iš namų? Nebuvo šitaip, - pasakojo moteriškė. - Prieš savaitę iki gaisro Jonas išvažiavo į Širvintas pas savo seserį, į buvusį bendrabutį Vilniaus gatvėje. Praustis, sakė. Kur, kaip ir pas ką jis ten maudėsi, neaišku, bet prapuolė ilgai. Po septynių parų paskambino telefoną turinčiai kaimynei Lionei Bulonienei ir prašė man perduoti, kad, girdi, dar užtruks. Numaniau, kad susirado kokią nors bobą, todėl šoktelėjau į tą bendrabutį ir greit iššniukštinėjau, kur Jonas pasidėjo. Pas tokią Vandą, štai kur! Jos buto tarpduryje pražuvėlį ir susitikau. Susikivirčijome. Įpykau baisiausiai! Apsistumdėme su Jonu, o Vandai pastvėrusi užmoviau ant galvos tuščią trilitrinį stiklainį. Tas šukėmis paėjo, rodos, galvą perskėliau ar bent jau kaktą apibrozdinau. Įniršusi, be abejo, išrėkiau, kad man jo nereikia. Ko tiktai šitokiomis aplinkybėmis neprišneki? Tada trenkiau durimis ir parlėkiau atgal, į kaimą. Prie tos bobos suniekintas Jonas, mano nuomone, galėjo nukaušti ir paskui atsikeršyti.
- Galėjo, galėjo... - subambėjo jos brolis. - Tavęs pasiklausius, visi susiniovėliai privalo stvertis ugnies! Nesakau, kad nėra logikos, žinau, kad Jonas išgėręs yra agresyvus, bet vis dėlto, neturint įrodymų, remiantis vien išvedžiojimais, dievaži toli įmanoma nuvažiuoti. Nesiryžčiau kaltinti, nors dėl gaisro nukentėjo ir Albertas Vanagas, ir mūsų šeima.
Kaimynystėje, ant kalvelės, nepaprastai dideliame name gyvenančios dvi seserys kraipė galvas ir nelabai tikėjo Jadvygos žodžiais. Girdi, prieš eidamas užkurti tvartą, padegėjas triskart pabeldė jai į miegamojo langą. Kur tu, sako, rasi tokį kvailį, kad išsiduotų? Moterėlės tikino, kad jų brolis Lionginas Bulonas prieš tą nelaimę dukart buvo išėjęs į lauką, tačiau jokių prašalaičių nematė ir negirdėjo. Netrukus visus pažadino ugniagesių sukeltas triukšmas. Ar tai būta nusikaltimo, kaip tebemanoma, nežinia. Kol kas laikomasi šios versijos. Jonas Četrauskas atmeta tokią prielaidą, taigi ne jam, o tardymui reikės įrodyti arba paneigti įtarimus. Kas buvo bendrininkas, jei šitoks išvis buvo, irgi neaišku. Kol kas tėra įtarimai.
Taigi pasaulis yra margas kaip genio švarkas. Jadvyga Podrezienė mano, kad gaisrą sukėlė buvęs pirmasis vyras, dėl keistai susipynusių gijų ilgainiui tapęs buvusios žmonos meilužiu. Šio svainis, jos brolis, tvirtina, jog tiktai peršokus per tvorą galima sakyti op. Žodžiu, gaila Margutės, gaila Žibutės, na, o labiausiai gailu dėl kūtės. Vienintelė paguoda - prisiminimai apie ant galvos užmautą trilitrinį stiklainį. Gyvenimas tęsiasi...
