Daiva NORKIENĖ
Tokių įžūlių nusikaltėlių Vilniaus policija dar nebuvo mačiusi: vidury baltos dienos neslėpdami veidų grobė brangius automobilius, padedami jaunos merginos plėšė pažinčių per laikraštį ieškojusius vyrus. O kai policija ėmė lipti ant kulnų, gaujos lyderis Vladislavas Gaidys išdrįso pareigūnui paskambinti ir pagrasinti: "Vis tiek aš tave susirasiu!"
"Mes dar pažiūrėsime, kas ką susiras", - pamanė tvarkos saugotojai ir poną Gaidį, padedami "Aro", už kulnų ištraukė iš po uošvės virtuve išsikasto požeminio tunelio. Beveik metus sostinę terorizavusiai gaujai atėjo galas.
Su kostiumu ir peteliške. Kas?
2001 metų gegužės mėnesį Vladislavas Gaidys (29 m.) užsuko į vieną Vilniuje veikiančią įmonę išsinuomoti prabangaus mersedeso. Klientas firmai įtarimo nesukėlė: šiais laikais jaunimas "susirašyti" nevažiuoja bet kaip atrodančiais ratais, o apie keturis buvusius teistumus ant kaktos neparašyta. Paprašytas pateikti asmens dokumentus, V. Gaidys atkišo vairuotojo pažymėjimą. Buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis. Iš kur tuo metu firmoje galėjo žinoti, kad tikrasis teisių savininkas sėdi Pravieniškių kolonijoje ir kad jų "jaunavedys klientas" iš ten paleistas vos prieš kelis mėnesius?
Gegužės 13-ąją V. Gaidys, vilkintis gerą kostiumą ir pasirišęs peteliškę, laukė "merso" ir net trypčiojo iš nekantrumo. Vairuotojas nutarė, kad "jaunikis" skuba pas mylimąją, tačiau gavo nurodymą važiuoti į Vilniuje, prie Rasų kapinių, esantį miškelį.
- Kodėl mes važiuojame į mišką? - firmos vairuotojas pajuto kažką negera, tačiau jam buvo paaiškinta, kad tolėliau, už medžių, yra privatus namas, iš kur ateis dar vienas žmogus.
Ir tikrai, tarp medžių buvo sodyba, nuo kurios su didžiule rankine prisiartino jaunuolis. Tai buvo 21 metų Andrejus Danusevičius.
Paprašytas išlipti iš automobilio ir padėti į bagažinę rankinę, vairuotojas ilgokai atsisakinėjo. Vienas iš vyrų dėl akių kurį laiką pasikrapštė prie bagažinės užrakto, o tada pareiškė, kad "bagažinė neatsidaro". Ką darys firmos darbuotojas - išlipo iš "merso". Ir tą pačią akimirką griuvo nuo smūgio į galvą. Dar po keliolikos sekundžių vairuotojas, "suvystytas" tarsi kūdikis, jau gulėjo pakrūmėje, ilgesingai klausėsi, kaip nuburzgia vienintelė jo darbo priemonė, ir tūkstantį kartų prasikeikė patikėjęs baltais marškiniais, kostiumu ir peteliške.
Nukentėjo buvusios ministrės sūnus
Sunku pasakyti, per kiek laiko V. Gaidžio gauja "pragėrė" ir "suvirškino" apynaujį aukščiausios klasės mersedesą. Tačiau žinant, kad beveik visi iš penkių asmenų vartoja narkotikus, akivaizdu, jog "apykaitos" procesas užtruko neilgai. Rugsėjo mėnesį alkani, pikti ir negailestingi jie tykojo naujos aukos. Šį kartą nukentėjo buvusios ministrės Irenos Degutienės sūnus, kuris buvo pasiskelbęs, jog parduoda visureigį "Honda".
Pardavėjas apsidžiaugė, kai automobilį apžiūrėję klientai pareiškė jį pirksią. Net ir dėl gana aukštos kainos nesiderėjo. Prašė vienintelio dalyko: nuvažiuoti drauge į servisą, kur mašiną dar kartą apžiūrėsiąs vienas pirkėjo bičiulis. Eksministrės sūnui irgi pasirodė įtartina, kodėl prašoma važiuoti ne į žinomą servisą, o į Burbiškių gatvėje esantį garažiuką. Bet šiais laikais ir garažuose triūsia savo darbą išmanančių meistrų, taigi žmogus nesiginčijo. Deja, privažiavus garažus pardavėjas gavo per galvą, buvo "suvyniotas" ir paliktas vaduotis iš virvių bei graužtis dėl savo patiklumo. Kaip jau nustatyta, šiame nusikaltime dalyvavo ne tik V. Gaidys, A. Danusevičius, bet ir "Vilniaus brigados" nario Zbignevo Mackevičiaus (Koto) brolis Slavomiras Mackevičius. Beje, jis ir buvo apsimetęs "Hondos" pirkėju.
Iš meilės
Tai, kad nusikaltėliai veikė atvirai, be kaukių, vidury baltos dienos - įžūlu. Kad tai jie darė mieste, kuriame gyvena, - dar įžūliau (mat be kaukių "dirba" tiktai atvykėliai). Tačiau jie "skriaudė" netgi pažįstamus, ir dar kur - savo bute!
Gaujos informatorė ir patiklių vyriškių viliotoja buvo tokia Olga Orechova, 20 metų mergina. Tamsių akių gražuolė ne kartą nepagailėjo netgi savo draugų.
Vieną dieną Olga su keliais bendrais sėdėjo savo bute ir svarstė, iš kur gauti pinigų. Kai nuo ilgo mąstymo kompanijai net galvos įsiskaudo, pirmoji "Eureka!" sušuko dama - vienas jos draugas važinėjasi prabangiu visureigiu "Jeep Cherokee", taigi "gerai gyvena" ir galėtų šiek tiek "pasidalinti". Netrukus dvidešimtmetė jau rinko savo draugo telefono numerį: "Važiuok čia! Prisirinko panų,ir visos tavęs laukiam". Kai visureigio savininkas atlėkė žiūrėti tų nekantriai laukiančių "panų", jį pasitiko išskirtinai vyriška kompanija. Mušė ten pat, Olgos bute. Atėmė mobilųjį telefoną, pinigus, dokumentus, nuvairavo džipą. S. Mackevičius porą valandų jį dar pasaugojo surištą, paskui, prigrasinęs nesikreipti į policiją, paleido.
Olga, padėjusi susidoroti netgi su savo draugu, nepažįstamiems vyrams tikrai nejautė sentimentų. Prieš kelias dienas išaiškėjo, kaip žiauriai gražuolė pasielgė su bare sutiktu ir ją namo parsivedusiu vyriškiu. Pernakvojusi jo bute, kitą dieną Olga vėl pasirodė. Kai vyras viešniai atvėrė duris, ši įleido į butą visą savo gaują. Žmogus buvo sumuštas ir apiplėštas, nuostoliai siekia kelis tūkstančius litų. Kitą kartą tas pat nutiko ir pagal pažinčių skelbimą žmonos ieškojusiam vilniečiui. Ne vienas "įsimylėjėlis" vaišinosi Olgos pasiūlytu šampanu su klofelinu ir po meilės naktų nubusdavo tuščiame bute, kitas po "fėjos" apsilankymo vos pabudo (toji tyčia paliko atsuktą dujų čiaupą).
Olga neretai apsimesdavo brangių automobilių pirkėja, paprašydavo, kad pardavėjas nuvežtų ją pas tėvą, kuris ir sumokėsiąs pinigus, tačiau naivuolius pasitikdavo V. Gaidžio gauja.
"Pasigavo"
Pareigūnų žiniomis, Vladislavas Gaidys gaują subūrė pernykštį vasarį, vos išėjęs iš pataisos darbų kolonijos. Į nusikalstamą veiklą įtraukė kaimynus A. Danusevičių bei S. Mackevičių, paskui ir 19 metų Julianą Gaidukevičių. Pastarojo (nė karto neteisto ir neblogai charakterizuojamo) labiausiai gaila. Kaip ir Olgos, kurią gauja įtraukė vos išėjusią iš vaikų namų. Policija gaujai priskiria net keliolika sunkių nusikaltimų (dalis jau įrodyta). Beje, nuo praėjusios vasaros buvo paskelbtos kelios V. Gaidžio paieškos, įtariant Skuode įvykdytu plėšimu bei išžaginimu sostinėje.
Nusikalstamą gaują išaiškino Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto vagysčių tyrimo skyriaus (AVTS) pareigūnai. Vyresnysis inspektorius Sergejus Struninas ir jo kolega inspektorius Sergejus Vasilkovas (vasarį jis buvo apdovanotas garbės ženklu "Tėvynės labui") jau senokai turėjo operatyvinės informacijos, kas tokie daro nusikaltimus. Tačiau V. Gaidys ir jo "pavaldiniai" keitė gyvenamąsias vietas, naudojosi suklastotais dokumentais, todėl ilgokai nepavyko jų pričiupti. Pagaliau prieš kelias savaites vienas po kito įkliuvo recidyvisto draugai: J. Gaidukevičius - važinėdamasis savo "boso" žmonos automobiliu, o A. Danusevičių pareigūnai išvilko iš sofoje esančios patalynės dėžės. Ilgiausiai teko vargti su gaujos lyderiu. Vieną dieną V. Gaidžio žmonos bute buvo atlikta krata, kriminalistai paliko šaukimą atvykti į komisariatą.
Nusikaltėlis, kuriam ilgus mėnesius sekėsi teisėsaugą vedžioti už nosies, įsiuto - draugai suimti, butas iškrėstas, viena po kitos tikrinamos jo slaptavietės. Taigi V. Gaidys paskambino pareigūnams ir išdėjo:
- Ei jūs, jeigu neatsikabinsit, aš jus būtinai susirasiu ir bus "šakės"! (Tarp grasinimų pasipylusių keiksmažodžių pareigūnai nesuskaičiavo - D. N.)
Gaudyti ginkluotą ir labai agresyvų nusikaltėlį policija pasitelkė "Arą".
"Bulvytės ir požemiai"
Darbininkų gatvės 14-ojo namo 3 bute prieš daugelį metų gyveno darbščių baltarusių šeima. Kadangi po senovišku daugiabučiu rūsių nėra, baltarusiai sugalvojo originalų būdą, kaip žiemą išsaugoti nusipirktas daržoves. Kadangi butas yra pirmajame aukšte, išardė dalį grindų ir smėlyje išsikasė nemažą sandėliuką, į kurį patekdavo pro paliktą "liuką". Vienai savo kaimynei baltarusiai vis didžiuodavosi savo išradingumu: "Tu pažiūrėk, kaip puikiai laikosi mūsų bulvytės!" Kai darbštuoliai emigravo į savo gimtinę, butas teko V. Gaidžio uošvei. Čia gaujos lyderis gyvendavo su savo žmona ir sūneliu. Netikėtai atrastu bulvių rūsiu, kurio nėra nė viename namo ar buto plane, Vladislavas apsidžiaugė tarsi likimo dovana ir turėdamas laiko ėmė tą požemį tobulinti. Tiesa, apie tai kaimynėms niekada nesigyrė. "Bulvyčių slėptuvė" pamažu gilėjo, ilgėjo, kol virto tuneliu, vedančiu į požemines Vilniaus trasas. Niekas nežino, kada ir kokiu būdu buvo išnešamas smėlis, žvyras ir akmenys. Požemis buvo šeimos paslaptis. Policija turi žinių, kad tuo tuneliu Vladislavas paspruko kelis kartus. Ateina pareigūnai vidun, žiūri - nieko nėra. Virtuvės grindys kilimėliu užklotos...
Kriminalistai ir "Aro" pareigūnai prie 14-ojo namo privažiavo šviesiu mikroautobusu. Kai iš mašinos į gatvę pabiro kaukėti vyriškiai, prie namo vaikštinėjo vieniša pagyvenusi moteris. "Tiš, jūs nieko nematėte ir čia niekas nevyksta!" - prisidėjo pirštą prie lūpų kaukėtieji ir puolė į 3-iąjį butą. O ten ir vėl - ramu, tylu, ant virtuvės grindų - kilimėlis. "Aro" vyrai nelaukė, šoko į sandėliuką ir spėjo pamatyti, kaip tunelyje dingsta bandito kojos. Už kulnų sučiuptas ir ištrauktas Vladislavas nespėjo net pasipriešinti.
Šiandien prieš pareigūnus "erelio" jis nebevaidina. Nekalba, tvirtina, kad prabils tiktai teisme. "Akistatai" buvo leista susitikti su policijos areštinėje laikomu banditu. Į klausimą, ar labai didžiuojasi šitiek mėnesių kriminalistus vedžiojęs už nosies, atsakė iš susijaudinimo drebančiu balsu:
- Aš jiems nieko blogo nepadariau...
