Tu, komunisteli, kazka maishai - chia JUS aishkinote, kaip sovietus mylite, o ne mes.

Mieloji redakcija, šį straipsnį parašė KULIKAUSKAS, KULIKAUSKAS ir dar kartą - KULIKAUSKAS. Turėkite nors kiek pagarbos autoriams!

nevarykit čia demagogijos. tas "kažkada" buvo eurazijinės okupacijos sąlygomis, o "draugystės" įrodinėjimu užsiėmė arba prie valdžios ir bent jau sovietinio lygmens gerovės lovio norintys įsitrinti tautos išdavikai, arba žmonės, siekiantys iš vidaus griauti imperiją. ne veltui eurazinis monstras SSSR mumis nepasitikėdavo ir vadino "nepribaigtais fašistais" (suprask, Vokietijos sąjungininkais) . Mes - neatsiejama Vakarų civilizacijos dalis, kad ir kiek visokie euraziniai išperos stengtųsi mus pajungti rytų erdvei.

Žiauru. Ne į temą - kažkada įrodinėjome kokie esame puikūs sovietų šeimos nariai, dabar taip pat aistringai demonstruojame kad niekada nebuvome nuoširdūs su sovietais.
Gal jau laikas būt atvirais ir sąžiningais su savimi, su savais?

GAILA,kad pralose vokieciai.Butu amzinai ispresta pasaulyje karu,bado,ligu,neapykantos,melo,vogimo,ekologijos problemos.Tvarka butu issaugojusi nepalyginamai pokario laikotarpiu iszudytu ir dabar zudomu zmoniu... .Apie zydus patylesiu,bet blogai,kad juos saude kaip raupsuotuosius???

Prie ko čia Tomkus ir kas su kuo kiršinamas?..

"They sang Yiddish and Hebrew songs while marching or sitting by a fire trying to overcome the bitter cold ,songs they learned in the youth organizations or schools. One should not forget that the large concentration of Jews in the division, more than a third of the men in the unit were raised in the national Jewish culture and traditions and they flouted it without shame or fear. A majority of the Jewish soldiers were young, Hebrew speakers, members of Zionist youth organizations etc."

Įdomus straipsnis... Šiaip blaiviai mąstantys žmonės jau seniai suvokė, kad šį karą vadinti "didžiuoju tėvynės karu" negalima, dėl stalininio vadovavimo ypatumų - užversti priešą lavonų krūvomis. Taip kariauti daug proto, bei gabumų tikrai nereikia. Štai, kad ir šiame straipsnyje paminėtas atvejis su pulkininku Vladu Motieka; koks jis didvyris, jeigu šaudo savus karius? Koks jis po to "narsiausias divizijos karininkas"?

Birželio 24 d., matydamas, jog nėra galimybės atitrūkti nuo sovietų, Adutiškyje nusišovė divizijos pulkininkas leitenantas Otonas Milaševičius, prieš mirtį jis sušuko: „Brangūs Lietuvos kariai! Čia paskutinis Lietuvos miestelis, toliau nėra kur mums trauktis!“

Dalis lietuvių karių sukilo dar ties Pabrade, apie 60 išsilaisvino Švenčionyse, keli nuožmūs susirėmimai tarp lietuvių ir sovietų įvyko už Adutiškio, ties Noricos, Žukovo, Glubokojės kaimais.

Birželio 26 d., anot istoriko Vlado Striužo, „..jau už Adutiškio, kažkur ties Pastovių, Glubokojės miesteliais sukilo dvi lietuvių pėstininkų kuopos, kurios netikėtai ...puolė divizijos štabą. Įnirtingas mūšis truko apie valandą“.

Šį sukilimą sovietai numalšino artilerijos ugnimi, o belaisvių neėmė – visus sušaudė vietoje.

Divizijos agonija pasibaigė 1941 liepą, jau Rusijos Pskovo srityje, kai pasiųsti prieš vokiečius ties Idrica lietuviai tiesiog pasidavė nelaisvėn.

Likusius divizijos karius sovietai, jau visiškai nebepasitikėdami, nuginklavo ir išskirstė po kitus Raudonosios armijos dalinius.

verslo klasėj rašo KULIKAUSKAS, o ne KULA------