Išsiaiškinta, kad 2000 metais nuo vėžio mirė 10 proc. daugiau žmonių nei 1985 metais, tačiau mirusiųjų skaičius yra vis tiek mažesnis, nei anksčiau prognozuota.
Milane įsikūrusio Europos onkologijos instituto ekspertų ankstesniais apskaičiavimais, Europoje dėl demografinių priežasčių 2000 metais sergančiųjų vėžiu turėjo būti daugiau kaip vienas milijonas. 1985 metais jų buvo 850 tūkst. Tačiau galutiniai statistiniai duomenys parodė, kad 2000 metais vėžio ligonių buvo maždaug 940 tūkst. 500. Paskutinio vėžio ligonių skaičiaus tyrimo duomenys antradienį (07.29) bus išspausdinti leidinyje "Annals of Oncology".
Tai, kad buvo išvengta maždaug 92,5 tūkst. mirčių, mokslininkai linkę sieti su pagerėjusiomis gydymo galimybėmis, rūkančiųjų skaičiaus sumažėjimu, stipria prevencija bei teikiama informacija apie ligą.
Europos Sąjunga (ES) devintojo dešimtmečio viduryje programą pradėjo vykdyti siekiant mirčių nuo vėžio skaičių iki amžių sandūros sumažinti iki 15 proc. Nors programos planai neįvykdyti, mažesnis, nei planuota, mirčių nuo vėžio 2000 metais skaičius džiugina.
Milano instituto epidemiologijos ir biostatistikos padalinio direktorius profesorius Peteris Boyle’as (Piteris Boilas) teigė, kad programa efektyviausia buvo Suomijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Liuksemburge ir Italijoje, kur mirčių nuo vėžio skaičius buvo mažesnis, nei anksčiau planuota. Tačiau Ispanijoje, Portugalijoje, Danijoje, Airijoje ir Graikijoje mirčių nuo vėžio skaičius, deja, peržengė prognozes arba buvo toks pat, kaip planuota.
Tyrimas parodė, kad sumažėjus rūkančių vyrų skaičiui, 2000 metais nuo plaučių vėžio mirė 23 tūkst. 922 mažiau žmonių, tačiau padaugėjus rūkančių moterų, nuo vėžio jų mirė daugiau, nei prognozuota.
dpa-ELTA
