Nereikia būti astrologu ar garsiuoju Nosterdamu, kad įsitikintum, jog "Akistatai" veiklos nepritrūks bent jau pusšimčiui metų. "Akistatos" aprašyti žiaurūs kriminalai ilgam užsikodavę žmonių sąmonėje. Kiek jų? Kas suskaičiuos šio laisvės dešimtmečio nusikaltimus?
Jau dešimtmetį mėgaujamės laisve ir nepriklausomybe ir šiandien aš drąsiai galiu prieštarauti žydui ir išminčiui Marksui. Esą kapitalizmo sąlygomis žmogus laisvas tada, kai valgo, miega, šika ir mylisi. Šiandien aš laisvas ir nežinau, kur tą laisvę susikišti - nei darbo, nei pragyvenimo, na ir su miegu nekas - rūpesčiai.
Vokietija pakilo iš griuvėsių, atstatė gamyklas, gaminančias paklausą turinčią produkciją. O mes? Tik griovėme, užuot ieškoję realizacijos šaltinių. Varžėme, užuot padėję. Išmetėm šimtus tūkstančių jaunų gabių ir nebereikalingų žmonių. Teisus buvo amžiną atilsį Kazimieras Antanavičius, aprašęs nūdienos realijas straipsnyje "Pirmyn atgal į baudžiavą". Deja, mes, lietuvaičiai, lemiamu momentu buvome apsvaigę nuo saviliaupsių: "Kokie mes protingi, darbštūs ir išradingi". Na ir nespėjome pastebėti, kaip "kunigo naudą velniai išgaudė". Nemanykite, kad buvo lengva parduoti "Mažeikių naftą" tokiai apsukriai ir patyrusiai kompanijai kaip "Wiljams". Tačiau ir čia atsirado patarėjų, kaip patogiau stekenti Lietuvą. Ir tai daro buvęs tremtinys, buvęs premjeras, ekonomistas ponas Abišala. Kvaila būtų manyti, kad ir jam nebuvo atriekta atatinkama kepalo dalis. Gal todėl jis ir "nežinojo" apie kompanijos ateities strategiją. Ir vargu ar kas nors gali ar turi kaltinti "Wiljamsą" nekorektiškumu. Greit rinkimai. Rinksime šalies prezidentą. Neabejoju, kas juo taps. Neabejoju, kad šis žmogus norėtų padėti savo tautiečiams. Deja, deja, jo įgaliojimų pasaitėlis neilgas.
Pagarsėjusi Alytaus tragedija (kitaip jos nepavadinsi) dėl ŽIV protrūkio. Kaip manote, ponai, kaip ši progresija didės laisvėje tarp niekuo dėtų piliečių? Jokiu būdu aš nesirengiu kaltinti tų vargšų užsikrėtusiųjų. Vis dėlto tai ne paprasta sloga, kur nusičiaudėjai ir praėjo. Tiesioginiai kaltininkai tie, kam buvo patikėta saugoti ir prižiūrėti šiuos nuteistuosius. Deja, vėl buvo apsiribota papeikimais, šalinimu iš pareigų.
Piktinamės, keikiame už grotų sėdinčiuosius. Girdi, jie guli, sportuoja ir srebia mokesčių mokėtojų sąskaita. Lietuva reprezentavosi prekybos mugėje Vokietijoje. Tai gal ne už mokesčių mokėtojų milijonus, kurie vėliau jai tapo balastu. Na, o tie šimtai milijonų, kurių neįstengė ar nenorėjo išieškoti Temidės tarnai? Negi šalis taip pertekusi milijonais, kad į tokius niekus numoja ranka?
Jei visa tai būtų panaudota įkalinimo įstaigose įrengiant ne koplytėles, o erdvius cechus, siuvyklas. Mūsų kareivėliai būtų aprengti prašmatniausiais mundurais ir maskuotės kostiumais Lietuvoje (beje, ne Irake) gaminamais ir gerai pakaustytais batais, kurie atitiktų NATO standartus.
A. Beleckis
