Medikai su nerimu įspėja šalies gyventojus, kad pastaruoju metu ėmė daugėti erkių platinamų ligų (erkinis encefalitas, Laimo liga, erlichiozė) diagnozavimo atvejų. Vienas ligonis, Radviliškio rajono gyventojas, miško darbininkas, per vėlai suprato, kad serga erkiniu encefalitu, pavėluotai kreipėsi į medikus ir, deja, neišgyveno... Keliasdešimt sunegalavusiųjų gydomi infekcinėse ligoninėse, kai kurių būklė - gan sunki.
Kaip teigia medicininė statistika, nuo erkinio encefalito mūsų šalyje kasmet vidutiniškai miršta du žmonės, šia liga užsikrečia apie 200 šalies gyventojų. Dalis jų virusą "pasigauna" iškylaudami gamtoje, dirbdami laukuose ir miškuose, dalis - išgėrę nevirinto, virusu užkrėsto galvijų (ypač ožkų) pieno. Nustatyta, kad didžiausias pavojus užsikrėsti erkiniu encefalitu yra gyvenantiesiems Vidurio Lietuvoje - Panevėžio, Kauno, Šiaulių apskrityse. Tai yra ten, kur vyrauja lapuočių miškai.
Anot kaunietės gydytojos infektologės Virginijos Mačionienės, erkių "pikas" paprastai prasideda balandžio mėnesį ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Yra nustatyta, jog erkės aktyvios tol, kol oro temperatūra nenukrinta žemiau 7 laipsnių šilumos. Didžiausias erkių aktyvumas fiksuojamas vidurvasarį.
Trumpai apie erkes. Erkė yra ne vabzdys, o voragyvis. Siurbdama kraują ji perneša mikroorganizmus, sukeliančius erkinį encefalitą, Laimo ligą, erlichiozę. Erkės mėgsta drėgnas vietoves, prieblandą, todėl dažniau aptinkamos tankiuose lapuočių miškuose. Erkės dažniausiai ropinėja samanose, žolėse, o kai išalksta, užropoja ant aukštesnės žolės stiebų (maždaug į 10 cm aukštį) ir tyko aukos.
Erkė - akla, neturi akių. Tačiau tai jai nė kiek netrukdo tykoti grobį, "pastebėti" auką. Manoma, kad šis miniatiūrinis voragyvis turi ypač gerą uoslę, kurios dėka reaguoja į iškvepiamą anglies dvideginį ar šilumą, sklindančią nuo praeinančio ar šalia esančio gyvio, ir taip auką aptinka.
Pažymėtina tai, kad erkės puola ne visus gyvius - tai, manoma, priklauso nuo to, kokio tipo prakaitą išskiria žmogaus prakaito liaukos.
Erkės gyvena palyginti trumpai - dvejus, trejus metus. Per šį laikotarpį voragyviai išauga iki 3 - 4 mm dydžio. Visą gyvenimą erkės turi maitintis krauju. Erkė kraują gali siurbti keletą dienų, kartais - dar ilgiau. Peržiemojusi vystosi toliau.
Patekusi ant žmogaus kūno erkė iškart nepuola siurbti kraujo - ropinėja, ieško tinkamos vietos. Dažniausiai erkė pasirenka švelnesnę, minkštesnę kūno odą - šlaunis, paausius, pažastis, pašonę. Prieš pradėdama siurbti kraują erkė žaizdą suvilgo seilėmis, kuriose yra nuskausminamųjų medžiagų (dėl to erkės įkandimas nėra skausmingas, jo paprastai net nepajuntama).
Jei į kūną įsisiurbia erkės lerva ar nimfa (ankstyvesnės voragyvio vystymosi stadijos), dėl itin mažo dydžio (būna mažesnės nei 1 mm) jų beveik neįmanoma pastebėti. Be to, šie mikroskopiniai padarai ypač mėgsta plaukuotas kūno vietas, o tai dar labiau apsunkina jų pastebėjimą.
Pastebėjus, kad į kūną įsisiurbusi erkė, ją reikėtų kuo skubiau ištraukti, nes jei ši erkė yra ligos nešiotoja, per įkandimo vietą į kraują įšvirkščiama ligas platinančių virusų. Nereikia erkę spaudyti ar tepti riebalais - tik pincetu sučiupti kuo arčiau galvos ir sukamuoju judesiu truktelėti į save. Po to įkandimo vieta apiplaunama vandeniu su muilu ar dezinfekuojančiu tirpalu. Jei apie žaizdą atsirado paraudimas, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Pasak gydytojos infektologės, užsikrėtus erkinio encefalito virusu po dviejų trijų savaičių (nuo įkandimo dienos) žmogus gali pradėti jausti panašius į gripo simptomus: maudžia visą kūną, skauda gerklę, karščiuojama. Po kelių dienų savijauta gali kiek pagerėti, tačiau vėliau ir vėl kartojasi panašūs simptomai. Būtina kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą, mat neskyrus reikiamo gydymo ligonio savijauta ima prastėti labai staigiai: ligonį ima varginti gan aukšta kūno temperatūra, kamuoja stiprūs galvos skausmai, ji svaigsta, pykina, ima krėsti šaltis. O tai reiškia, kad erkinio encefalito virusas jau pasiekė smegenų dangalus ir smegenis, sukėlė jų uždegimą!
Jei ligonis - vyresnio amžiaus, jei nusilpusi organizmo imuninė sistema, pavojingos ligos komplikacijos neišvengiamos!
Reikėtų atminti tai, kad erkinis encefalitas ir pakilusi kūno temperatūra - neišskiriami "draugai" (be karščiavimo šios ligos nebūna!).
Gydytojos teigimu, reikiamą gydymą skyrus pavėluotai (kai ligonis delsia kreiptis į medikus), erkinis encefalitas gali sukelti itin skaudžias pasekmes - šia liga persirgęs žmogus gali visam gyvenimui likti invalidas, ar net numirti!
Anot gydytojos V. Mačionienės, vienintelė priemonė apsisaugoti nuo erkių platinamo erkinio encefalito - skiepai. Žinoma, geriausia pradėti skiepytis (pilnas vakcinacijos kursas - trys injekcijos) anksti pavasarį, kai erkės dar nėra aktyvios. Pirmosios dvi injekcijos suleidžiamos išlaikant 1-3 mėnesių tarpą, trečioji - po vienerių metų. Tuomet žmogus galės trejus metus ramiai iškylauti gamtoje. Jei užsikrėtusi erkė jam ir įsisiurbtų, erkiniu encefalitu nesusirgs. Vėliau (po trejų metų) reikėtų kas trejus metus susileisti vakcinos dozę apsauginiam imunitetui palaikyti. Pažymėtina tai, jog po vakcinos gali šiek tiek mausti dūrio vietą, pakilti kūno temperatūra, tačiau šie lengvi negalavimai greitai praeina. Na, o jei erkė jau įkando, skiepytis patariama po mėnesio (per šį laiką paaiškės, ar nesate užsikrėtęs kokia nors erkių platinama liga).
Viena vakcinos nuo erkinio encefalito dozė kainuoja apie 35-38 litus. Galima skiepyti vaikus nuo vienerių metų amžiaus.
Kitą labai pavojingą erkių platinamą ligą - Laimo ligą (boreliozę) - sukelia erkių virškinamajame trakte esančios bakterijos (borelijos). Lietuvoje šia liga kasmet suserga iki pusantro tūkstančio gyventojų!
Laimo ligos būdingiausias simptomas - odos išbėrimas (migruojanti eritema). Jis atsiranda po įkandimo praėjus 1-4 savaitėms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks bėrimas gali atsirasti ir ne toje vietoje, kur įkando erkė! Rausva dėmė (kraštai - ryškesni, vidurys - šviesesnis) paprastai esti didesnė nei 3 centimetrų diametro ir plinta toliau. Aplink dėmę gali skaudėti.
Jei Laimo ligos gydymas uždelsiamas (kai žmogus neskuba kreiptis į medikus), ligoniui gali pradėti reikštis nervų sistemos, sąnarių, širdies-kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai: jaučiamas nuovargis, vargina stiprus galvos skausmas, pykina, krinta svoris, karščiuojama, skauda rankas, kojas, nugarą. Gali net paralyžiuoti veidą!
Jei Laimo liga diagnozuojama pirmojoje stadijoje, yra pagydoma (skiriama antibiotikų), praeina be jokių liekamųjų reiškinių. Uždelsus, kaip minėta, gali prasidėti komplikacijos. Viena iš jų - pakitusi kūno odos spalva (oda tampa melsvai rausva, atrodo tarsi būtų nušalusi).
Gydytoja atkreipė dėmesį, jog persirgus Laimo liga imunitetas neįgyjamas, o vakcinos nuo šios ligos, deja, kol kas nėra.
Dar viena erkių platinama liga - erlichiozė. Šios ligos eiga palyginti nesudėtinga - šiek tiek pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, maudžia kūną. Po kelių dienų simptomai praeina, ligonis pasveiksta. Jei ligos eiga pasunkėja (jaučiami stipresni negalavimai), tuomet gydoma antibiotikais. Vakcinos nuo erlichiozės irgi kol kas nėra.
Kaip apsisaugoti?
Patikimiausias būdas apsisaugoti nuo erkių platinamos sunkios ligos erkinio encefalito, medikų tvirtinimu, yra skiepai. O ką daryti nepasiskiepijusiesiems? Ruošiantis į gamtą (grybauti, uogauti, žvejoti, poilsiauti) būtina apsirūpinti tinkama apranga ir apavu; jei neturite kombinezono, drabužiai turėtų būti vienspalviai, šviesių spalvų (ant tokio audinio erkes lengviau pastebėti), ilgomis rankovėmis, kelnių galai sukišti į kojinaites ar ilgaaulius batus. Rankogalius ir kelnių galus reikėtų stipriai suveržti raišteliu prie kojų ir rankų (kad erkė nesugebėtų įlįsti). Grįžus iš miško ar vietovės, kurioje gali būti erkių, būtina rūpestingai apsižiūrėti visą kūną. Aptikus įsisiurbusią erkę reikia kuo skubiau ištraukti.
Šiuo metu siūlomas platus specialiųjų priemonių, apsaugančių nuo erkių, pasirinkimas. Tai įvairūs tepalai, aerozoliai ir kt. Tiesa, nereikėtų užmiršti, jog šios priemonės nuo erkių apsaugo tik trumpą laiką (keletą valandų) ir tik tas vietas, kurios buvo pateptos ar apipurkštos.
Kad neužsikrėstumėte erkių platinamomis ligomis, negerkite ką tik pamelžto karvių, ožkų pieno - būtinai jį pasterizuokite arba išvirinkite.
