Ar norėtumėte po atostogų, vaiskų rudenį per pietų pertrauką pusvalandžiui pabėgti nuo darbo rūpesčių ir sostinės šurmulio? Juk sostinės gyventojai nepelnytai pamiršo Neries krantinę. Čia kol kas tik žvejai džiaugiasi vandens ir vėjo gaiva. Šiomis dienomis verta pasivaikščioti Neries krantine tarp Karaliaus Mindaugo ir Liubarto tiltų.
Perspėju, kad čia nerasite šezlongų, žolę imituojančios sintetinės dangos, dirbtinių palmių, kurios pernai vasarą puošė Paryžiaus Senos krantinę. Kadangi mūsų krantinėje kol kas nėra suoliukų, ji ypač tinka pasivaikščiojimui, kurio metu jūs nustebsite pamatę netikėtas pastatų, panoramų perspektyvas, patirsite, kad upės vaga savitai ištirpdo miesto triukšmą. Tačiau tai tik įžanga į žadėtus netikėtumus. Praėję nurodytu maršrutu aptiksite penkias skulptūras, išsidėsčiusias Neries vagoje (žiūr. žemėlapį). Darbus sukūrė menininkai, kuriems buvo įdomu įveikti sraunios upės pasipriešinimą ir norėjosi parodyti, kad dažnai kritikuojamas už prasmių sudėtingumą šiuolaikinis menas gali būti įdomus plačiajai visuomenei. Pripratę prie solidžių ir rimtų paminklų, puošiančių aikštes, miestiečiai nustebs patyrę, kad skulptūros gali įgyti netikėtus, net šmaikščius pavidalus.
Interpretacinis kūrinių pobūdis turėtų daryti juos įdomius įvairaus amžiaus žiūrovui. Galbūt pamatęs Mindaugo Navako “Gulbių” porą penkiametis stebėsis neįprastu pažįstamų paukščių dydžiu, o jo tėvai - ironiškai besišypsančia ir pikta elegantiškųjų vandens gražuolių išraiška. O neįprastai susisklendžiančios Petro Mazūro “Laivo” burės, tapsiančios apsauginiu gaubtu egzotiškam figmedžiui, atgaivins tolimų kraštų, kelionių aromatą, svajas apie globą, saugumą. Redas Diržys aliuminio plokštumose atkurdamas upės atvaizdų laikraštyje kolekciją, klausia savęs ir mūsų visų, kuris - realus ar masiškai tiražuotas - atvaizdas yra tikresnis. Gediminas Akstinas ir Donatas Jankauskas tikriausiai bando priminti mums senas kaip pasaulis tiesas, kad neverta kasti “Duobės” kitam ir pirkti “Katę maiše”.
Kadangi montavimo darbai nebaigti (atidarymas rugsėjo 17 d.), prietaringai nesiryžtų apžvelgti sudėtingos technologinės skulptūrų struktūros ir viliuosi, kad menininkų kūriniai sudomins išsirengusius pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiais nurodytu maršrutu miestiečius, geranoriškus renginio rėmėjus ir “Sostinės dienų” organizatorius.
