Irena ZUBRICKIENĖ
Sėkme, kurios labai norėtų, jau nelinkę tikėti ir tame pačiame Vilkaviškio rajone, Mierčių kaime, gyvenantys Ona ir Zigmas Apanavičiai, sausio 18-ąją netekę savo sūnaus Rolando (30 m.). Savo šeimos neturėjęs, su tėvais gyvenęs ir jų ūkelį tvarkęs jaunas vyras vakarop buvo aptiktas nebegyvas judriame Vilkaviškio - Kudirkos Naumiesčio - Šakių kelyje, ant važiuojamosios kelio dalies, pervažiuotas automobilio, pasišalinusio iš avarijos vietos. Rolandui iki namų buvo belikę eiti apie kilometrą.
Tai, kad Rolandas pervažiuotas ta pačia kryptimi judėjusio automobilio (o gal kelių), tyrėjai nusprendė pagal jo sužalojimų žymes. Tačiau transporto priemonė ir ją valdęs vairuotojas, kai šiuo įvykiu "Akistata" domėjosi po trijų savaičių, buvo dar nenustatyti. Anot tyrėjų, įvykio vietoje nebuvo likę jokių automobilio pėdsakų, galinčių padėti jį surasti: nei stiklo šukių, nei mašinos detalių ar nuolaužų, nei transporto priemonės dažų (spalvos) žymių. Rolando artimieji, patys įdėmiai apžūrėję nelaimės vietą, teigia, kad vyrą pervažiavusi mašina, vykusi Šakių kryptimi, stabtelėjo tik gerokai pravažiavusi ir apsisuko atgalios, Vilkaviškio link, - esą pavyko rasti tokias manevrų žymes. Manoma, kad neva krovininio automobilio užkabintas Rolando kūnas buvo temptas keliasdešimt metrų.
- Jeigu ir buvo tokių stabdymo ir posūkio žymių, tai šiandien dar negalima tvirtinti, jog jos - vyrą mirtinai sužalojusios mašinos, - "Akistatai" sakė Vilkaviškio prokuratūros prokuroras Saulius Striauša. - Juk ten galėjo apsisukti ir kiti automobiliai, kurių vairuotojai, pastebėję ant važiuojamosios kelio dalies žmogaus kūną, turbūt smalsavo, kas čia atsitikę, ar jis dar gyvas, ir panašiai.
Įvykio tyrimui vadovaujantis prokuroras nesiėmė spėlioti, kokių gabaritų automobilis pervažiavęs R. Apanavičių, kol neturima neginčijamų faktų. Tačiau jis patikino, kad pareigūnai nesėdi sudėję rankų ir nelaukia, kol pasprukęs vairuotojas prisistatys pats. Anot prokuroro, kaip įprasta tokiais atvejais, apklausinėjami arčiausiai avarijos vietos gyvenantys žmonės, renkama operatyvinė informacija, piliečiai per spaudą raginami pranešti, jeigu žino ką nors, kas susiję su minėta nelaime.
Neteko "pagrindinės rankos"
Rolandas buvo jaunesnysis Apanavičių sūnus. Vyresnėlis, Eimantas, iki šiol su savo šeima gyveno kitame Vilkaviškio rajono kaime. Rolandas, kadaise baigęs nepilną vidurinę mokyklą, daugiau mokslų nesiekė ir liko tėvų namuose. Jis, anot motinos, buvo pagrindinė šeimos ranka. Vyras nesibaidė žemės ūkio darbų, mielai tvarkydavosi tvartuose, jam vieni juokai buvo pamelžti karvę. Pasak Eimanto, tėvai tiek darbų nenudirbdavo, kiek pats Rolandas. Užtat po nelaimės Eimantas linkęs parsikraustyti pas tėvus su savo šeima, kad galėtų jiems padėti.
Rolando pagalbos labai dažnai prašydavo ir kiti kaimo bei jo apylinkių gyventojai, nes labai vertino jo darbštumą ir auksines rankas. Ir lemtingąją dieną Rolandas su tėvu talkino vienam Žaliosios kaimo gyventojui pjaunant medžius. Zigmas Apanavičius neslepia: po talkos visi pasivaišino. Kai tėvas nutarė eiti į namus, Rolandas teigė dar pasiliksiąs. Taip ir buvo. Kaip sakė Klausučių seniūnijos darbuotojos, Rolandas tikrai turėjo vieną didelę blogybę - kuo toliau, tuo labiau neatsispirdavo alkoholiui. Dabar galima sakyti, kad pomėgis išgerti jauną vyrą ir pražudė, nes tuokart po talkos į namus jis pėdino neblaivus.
- Buvo jau tamsoka, lijo, todėl aš labai nerimavau, kur užtrukęs Rolandas, - pasakojo jo mama. - Pykau ant vyro, kad nesugebėjo išsivesti sūnaus kartu. Lyg nujausdama vis išeidavau į lauką ir pasidairydavau į kelią. Apie 19 valandą atėjo kaimynas ir pasakė, kad Rolandas užmuštas mašinos... Sūnus buvo girtas tamsiame kelyje, tamsiais drabužiais, be jokio atšvaito...
Apanavičiai atviravo: po sūnaus ir brolio žūties jie palūžo. Žmonės nenori galvoti apie ateitį, jiems nebemiela rūpintis namų ūkiu, gyvuliais, dėl ko jau sulaukė priekaištų iš seniūnijos darbuotojų. Anot Onos, dar praėjo labai nedaug laiko, kad sūnaus netekties skausmas sumažėtų, tačiau moteris įsitikinusi, kad visgi gedulas būtų ne toks slegiantis, jeigu Rolando žūties aplinkybės būtų aiškios. Esą dabar net nežinia, ką labiau kaltinti... Gedintys tėvai supranta, kad kiekviena diena, pareigūnams neatnešanti tyrimui reikalingų naujienų, - didelis žingsnis nesėkmingo tyrimo baigties link.
Nuotrauka iš šeimos albumo:
- Apie staiga pradingusį Juozą Venclovą niekas nežinojo daugiau nė ketverius metus
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- Onutė Venclovaitė netiki, kad policija išsklaidys jos abejones dėl brolio žūties
- Po sūnaus Rolando žūties Z. ir O. Apanavičiai tegali pasiguosti turį dar vieną sūnų - Eimantą
- Rolando žūties vietoje - tragediją menanti gedulo puokštė
- Anot tėvų, Rolandas buvo pagrindinė jų ranka
