Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Zarasų rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Rėda Grašienė tęsia ikiteisminį tyrimą, pradėtą dėl šio rajono Degučių kaime gyvenusių dvylikamečio Jurijaus ir Piotro Savickių (43 m., tai sūnus ir tėvas) nužudymo.
Kaip jau esame rašę, praėjusią savaitę miške prie Pažemelio ežero, netoli Degučių kaimo, buvo atkasti dar 2002-ųjų rugpjūtį dingusio mažamečio palaikai. Nužudyto berniuko amžinojo poilsio vietą parodė to paties kaimo gyventojai Andrejus Sklerenka (18 m.) ir Andrejus Fedotovas (22 m.). Kaip paaiškėjo, šiedu vyrukai puikiai žinojo, kas susidorojo su dvylikamečiu, tačiau ilgą laiką tylėjo. Ir tik tada, kai Estijoje buvo sulaikytas, kaip spėjama, vienintelis vaiko egzekucijos vykdytojas kaunietis Vitalijus Gruzincevas (29 m.), A. Sklerenka ir A. Fedotovas viską nuoširdžiai išklojo pareigūnams.
Kaip bebūtų keista, dingusio dvylikamečio anuomet pasigedo ne tikra jo motina Stasė Žukauskienė, o mokytojai, taip ir nesulaukę berniuko Degučių pagrindinėje mokykloje 2002-ųjų rugsėjo 1-ąją... Gavus operatyvinės informacijos, kad mažametis neretai užsukdavo pas netoliese vasarvietę saugodavusį kaunietį Vitalijų Gruzincevą, šis buvo iškviestas į apklausą, tačiau kategoriškai patvirtino Jurijaus dingimo dieną su juo nebendravęs, teigė nežinąs, kur vaikas galėjęs prapulti. Kadangi daugiau nebuvo už ko užsikabinti, tyrimas dėl galimos žmogžudystės taip ir liko nepradėtas - vaikas ir toliau buvo laikomas dingusiu be žinios.
Tik po gero pusmečio Zarasų rajono PK kriminalistai gavo papildomos informacijos, patvirtinančios, kad su dvylikamečiu galėjo susidoroti poilsiavietės sargas Vitalijus Gruzincevas. Tačiau kai 2003 metų balandžio 15 dieną buvo iškelta baudžiamoji byla dėl mažamečio tyčinio nužudymo ir gauta sankcija įtariamąjį suimti, V. Gruzincevas suspėjo dingti iš Lietuvos. Buvo paskelbta tarptautinė paieška, tačiau ir kolegoms iš užsienio šalių bėglio pėdsakų niekaip nepavyko aptikti.
Neseniai V. Gruzincevas buvo sučiuptas Estijoje. Čia slapstęsis nusikaltėlis buvo skubiai perduotas zarasiškiams teisėsaugininkams, o sustabdyta baudžiamoji byla - atnaujinta.
Priremtas akivaizdžių įrodymų V. Gruzincevas nori nenori turėjo prisipažinti kadaise įvykdęs sunkų nusikaltimą. Tačiau anksčiau jau du kartus teistas, taigi bendravimo su kriminalistais patirties įgijęs kaunietis neskubėjo sudėti ginklų - visą kaltę ėmė versti, jo žodžiais, nusikaltimo bendrininkams degutiškiams Andrejui Sklerenkai ir Andrejui Fedotovui, su kuriais anuomet neretai susėsdavęs prie svaigalų butelio.
Kaip jau aiškėja, Vitalijus Gruzincevas įtarė, kad jo saugomoje teritorijoje apsilankantis dvylikametis vagiliauja, ir sumanė jį kaip reikiant pamokyti. Vaikas buvo ilgai talžomas pagaliu kieme, po to atitemptas į pirtį ir pakištas po lova. Kitądien paaiškėjus, kad vaikas - negyvas, jo palaikai buvo sukišti į maišus, surišti ir, įsimetus į valtį, nuplukdyti į kitą ežero pusę, toliau nuo namų. Anapus ežero, miške, vaikas buvo užkastas.
Kadangi šį darbą vienam Vitalijui buvo sunku atlikti, į pagalbą buvo pasikviesti tomis dienomis kartu su juo prie butelio prisėsdavę degutiškiai A. Sklerenka ir A. Fedotovas. Žiauraus būdo Vitalijus šiuodu įspėjo laikyti liežuvį už dantų, priešingu atveju pagrasino, kad ir juos ištiksiąs panašus likimas.
Maždaug po savaitės, kai buvo nužudytas dvylikametis, pastarojo tėvo Piotro Savickio sodyboje pasirodė Vitalijus Gruzincevas ir Andrejus Sklerenka. Ne tuščiomis - su langų valiklio buteliu. Tuo laiku pas Piotrą svečiavosi ir toks baltarusis (jis jau seniai deportuotas iš Lietuvos), tad visi susėdo prie stalo, išgėrė. Besivaišinant Vitalijus su Piotru apsipyko, mat pastarasis išrėžė žinąs, kad sūnų nužudęs Vitalijus, ir prasitarė eisiąs į policiją. Vitalijus sunerimo nejuokais - siekdamas įbauginti, Piotrą kaip reikiant aptalžė. Galiausiai nusprendė nereikalingu liudytoju atsikratyti. Nepatvirtintais duomenimis, Piotras buvo užmigdytas (tam panaudotos į svaigalų stiklinę įmestos kelios psichiką veikiančios tabletės). Po to vidury virtuvės sukrautas lauželis, į jį sumesti Piotro drabužiai, ir po patalpą pasklido mirtį nešantys dūmai... Tad dabar jau galima daryti išvadą, kad Vitalijus dirbo puikiai apgalvodamas kiekvieną savo žingsnį - kad neliktų nė menkiausių nužudymo pėdsakų, kad visi manytų, jog Piotras, būdamas neblaivus, pats sukėlė gaisrą ir žuvo liepsnose...
Beje, pamatęs, kas vyksta, apimtas siaubo Andrejus Sklerenka iš sodybos pabėgo. Padaręs juodą darbą iš čia skubiai pasišalino ir Vitalijus Gruzincevas.
Kitą dieną Vitalijus sutiko vakarykštį sugėrovą Andrejų Sklerenką ir šiam pasigyrė: "Sutvarkiau Piotrą". Panašūs žodžiai tą pačią dieną buvo ištarti ir kitam draugužiui, Andrejui Fedotovui. Aišku, ir vėl prigrasant tylėti.
P. Savickis buvo palaidotas taip ir nenustačius tikrosios jo mirties priežasties (mat kūnas buvo beveik sudegęs). Taigi nors kaime ir pasklido gandai, jog vyriškis - ne neatsargaus rūkymo, o smurto auka, pareigūnams akivaizdžiai trūko nusikaltimo įrodymų ir viskas pasiliko kaip buvę. Viskas į viešumą iškilo tik tada, kai sulaikyti Andrejai prasitarė žinoję ir apie antrąją Vitalijaus įvykdytą žmogžudystę.
Artimiausiu metu planuojama ekshumuoti P. Savickio palaikus ir bandyti nustatyti tikrąją jo mirties priežastį. Kai kurie šaltiniai teigia, jog tai bergždžias darbas, nes esą jei to nepavyko padaryti per pirminį smarkiai sudegusio lavono liekanų tyrimą, juo labiau nepavyks padaryti dabar, po kelerių metų.
Kaip bebūtų, svarbiausia, jog taškai pamažu dėliojami, tyrimas sparčiai juda į priekį. V. Gruzincevą teismas suėmė mėnesiui, A. Sklerenką - 15 parų, o A. Fedotovui skirta švelniausia kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Mūsų turima informacija, baigusis suėmimo terminui į laisvę bus paleistas ir A. Sklerenka, mat aiškėja, kad jis neprisidėjo prie V. Gruzincevo vykdomų nusikaltimų - buvo tik stebėtojas. Kadangi tuo laiku A. Sklerenka dar neturėjo 16 metų, nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo slėpimą jis turėtų būti atleistas. Tuo tarpu tuo metu jau devyniolikmečio buvusio A. Fedotovo lauks teismas (jam irgi pareikšti įtarimai tik dėl sunkaus nusikaltimo slėpimo).
Tad nors V. Gruzencevas ir labai stengėsi kaltę suversti draugams, jam tai nepavyko. Beje, kaunietis jau, matyt, susitaikė su būsima ilga nelaisve ir noriai bendrauja su pareigūnais. Kaune gyvenantys Vitalijaus tėvai areštinėje dienas leidžiančiam sūnui kol kas neperdavė jokių lauktuvių, nesidomėjo, kuo jis įtariamas.
A. Fedotovas, anot degutiškių - tikras kaimo liurbis. Nors kadaise turėjo savo vardu registruotą individualią įmonę, pastaruoju metu niekur nedirbo, girtaudavo. "Lėto mąstymo" vyriškį esą neturėjo būti sunku prigąsdinti ar priprašyti ateiti į pagalbą (kai buvo slepiami mažamečio palaikai).
A. Sklerenka iki suėmimo lankė Degučių pagrindinės mokyklos 10 klasę. Jei jis bus greitai paleistas, galbūt dar suspės pasirodyti mokykloje, pasivyti draugus. Į Degučių mokyklą Andrejus atėjo būdamas penktokas, iš Visagino. Sklerenkų šeimą pažįstančiųjų žodžiais, Andrejus ir jo jaunesnė sesė vargo nuo mažų dienų, mat tėvams labiau už viską rūpėjo (ir teberūpi) svaigalai. Pastaruoju metu Andrejus į mokyklą ateidavo greičiau ne dėl mokslų, o kad gautų nemokamus pietus, nes namie dažnai pritrūkdavo net duonos...
