Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Šešiolikmetė Renata Kiaunytė ir trejais metais vyresnis jos draugas Marius Kurganovas Anapilin iškeliavo užpernykštį pavasarį, gegužės 7-ąją, suokiant lakštingaloms, per patį ievų žydėjimą. Skaudi autoavarija įvyko jau gerokai po vidurnakčio, likus vos porai kilometrų iki Josvainių, kelyje Cinkiškis - Kėdainiai. Jaunoji pora skubėjo iš Vilniuje vykusios baikerių šventės. Ši kelionė artimai draugavusiems jaunuoliams buvo pirma ir paskutinė. Likimas nepagailėjo ne tik įvykio vietoje iškart žuvusios merginos, bet ir tris paras su mirtimi kovojusio jos draugo. Marius mirė taip ir neatgavęs sąmonės, nepajutęs artimos draugės netekties skausmo.
Paskutinė kelionė - prieš artimųjų valią
Renata ir Marius gyveno kaimynystėje, Kuigalių kaime (Jonavos raj.). Graži dviejų jaunuolių draugystė tęsėsi maždaug dvejus metus. Mariaus močiutė Birutė Kurganovienė, anūką auginusi nuo kūdikystės, iki smulkmenų prisimena paskutiniąsias jo gyvenimo akimirkas. Sužinojusi, jog Marius nori važiuoti į Vilniuje vyksiančią baikerių šventę, moteris susijaudino, bandė atkalbėti, tikino, jog kelionė gana ilga, varginanti, gali visko atsitikti. Deja, visąlaik buvęs paklusnus, šįkart anūkas ėmė aiškinti, jog ne jis vienas su Renata važiuoja, būsią ir daugiau jaunimo iš Kuigalių kaimo. Galiausiai moteris nusileido, nes žinojo, kad Marius - labai atsargus, nėra didelio greičio mėgėjas. Prieš kelionę jis labai rūpestingai apžiūrėjo savo motociklą, pakeitė ratą, žodžiu, pasiruošė kelionei kaip reikiant. Kai penktadienio vakarą paskambino Renata, B. Kurganovienė paprašė, kad ši atsisakytų kelionės ir drauge perkalbėtų Marių. Mergaitė pažadėjo tai padaryti, bet, deja, jaunuoliai nusprendė kitaip...
Paprastai Marius mėgdavo ilgiau pamiegoti, todėl močiutė paslapčia vylėsi, jog jei anūko nepažadins, tas pramiegos ir liks namuose. Tačiau tą šeštadienio rytą, grįžusi iš ganyklos, rado jį jau atsikėlusį. Moteris suprato nieko nepakeisianti. Vaikinas palydėjo močiutę iki stotelės (ji buvo susiruošusi į turgų) ir įspėjo, jog namo grįšiąs vėlai - apie antrą trečią valandą nakties. Jiedu atsisveikino. Deja, visam laikui. Renata į kelionę išsiruošė slapčia nuo tėvų. Mergaitė buvo prašiusi mamos leisti važiuoti į baikerių šventę, tačiau ši patarė atsiklausti tėvo. Prašyti jo leidimo dukra neišdrįso. Rytais mėgdavusi pabėgioti mergaitė lyg niekur nieko atsikėlė anksčiau. Kai tėvai grįžo pamelžę karves ir pašėrę gyvulius, Renatos namuose neberado. Jaunesnioji sesutė paaiškino, jog ji išvažiavo su Mariumi. Jei būtų žinojęs, kur prieš kelionę renkasi jaunimas, Alvydas Kiaunė dar būtų bandęs dukrą sugrąžinti. Deja, jis manė, kad jau pavėlavo.
Dvi netektys
Šeštadienio naktį prabudusi apie trečią valandą, B. Kurganovienė užėjo į anūko kambarį. Jo lova buvo tuščia. Miegas neėmė, todėl moteris daugiau negulė ir išėjo prie gyvulių. Grįžusią namo ją užklupo telefono skambutis. Skambino policijos pareigūnas. Paklausinėjęs apie Marių (šio drabužių kišenėje rado močiutės namų telefono numerį) jis galiausiai pranešė, jog anūkas patekęs į sunkią avariją. Didžiulis skausmas pervėrė moters krūtinę. Kėdainių ligoninėje B. Kurganovienė anūko jau nerado - jis buvo išvežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas. Tą pačią akimirką moteris sužinojo, jog Renatos jau nebėra gyvos. Nusmelkė baisus klausimas - ką pasakys Renatos tėveliai?.. Ar nekaltins Mariaus, išsivežusio jų dukrą ir pražudžiusio?.. Moteris guodėsi, jog jeigu iš Kiaunių būtų išgirdusi kokių nors priekaištų, net neįsivaizduoja, kaip būtų ištvėrusi. Tačiau tėvai nekaltino Mariaus - juk Renata išvyko niekieno neverčiama, savo noru. Slegiami deginančio skausmo jie ėmė ruoštis mylimos dukrelės laidotuvėms. O Mariaus gyvybė užgeso po trijų parų. Net ir sudėtinga operacija neišgelbėjo sunkiai sužaloto jaunuolio gyvybės. Tą pačią dieną, iš Kuigalių kultūros namų salės į kapines išlydėjus karstą su Renatos palaikais, čia buvo pašarvotas jos draugas Marius...
Kodėl nebandyta išvengti kliūties?
Nors žuvusių jaunuolių artimieji iki šiol nežino visų tragiškos autoavarijos smulkmenų, vėliau paaiškėjo, jog pasivijęs tiesiai ant jų užvažiavo "Audi" markės automobilį vairavęs Vainikų kaimo (Kėdainių raj.) gyventojas Žydrūnas Dzikas (27 m.). Nuo stipraus smūgio Renata užkrito ant "audinės" kapoto ir buvo velkami apie 50 metrų... Motociklas su Mariumi nuskriejo už keliasdešimties metrų. Mergaitės kūnas be gyvybės ženklų vėliau buvo rastas šalikelėje. Netoliese gulėjo ir sunkiai sužalotas jos draugas. Iškart po avarijos pro šalį važiavusi moteris mobiliuoju telefonu iškvietė policiją ir medikus. Žuvusios mergaitės tėvui A. Kiaunei žinoma (taip jam esą aiškinęs tardytojas E. Karulaitis), jog į motociklą atsitrenkęs vairuotojas iš įvykio vietos pabėgo. Vėliau jį pareigūnai suradę pas brolį. Tačiau tas pats tardytojas šių eilučių autorę tikino, jog netrukus į avarijos vietą nuo Josvainių pusės atėjo Ž. Dzikas. Jis paaiškino, jog pasišalino dėl to, kad apie įvykį praneštų policijai. Netekties išvarginti žmonės iki šiol neranda atsakymo į vienintelį klausimą - kodėl vairuotojas nebandė stabdyti (ant asfalto nebuvo užfiksuota jokių stabdymo žymių), kodėl nesistengė išvengti kliūties?.. Be to, nors avarija įvyko naktį, toje vietoje matomumas labai geras. Mergaitės tėvelis Albertas Kiaunė sakė nepajėgiąs suvokti, kodėl taip atsitiko. Jo žodžiais tariant, net ir nedidelę patirtį turintis vairuotojas, kelyje pasimaišius šuniui ar katei, instinktyviai mina stabdžių pedalą. O juk šįkart prieš "Audi" vairavusį Ž. Dziką važiavo žmonės. Dukros netekusio tėvo nuomone, belieka tik spėlioti - arba vairuotojas buvo girtas ir negalėjo greitai įvertinti situacijos, arba vairavo ne jis. Deja, atsakymų į šį klausimą kol kas nėra. Nors buvo atliktas vairuotojo kraujo tyrimas ir alkoholio nerasta, tokie rezultatai A. Kiaunei kelia abejonių. Vyriškis tikino visiškai atsitiktinai iš pašalinių žmonių girdėjęs, jog tą vakarą Ž. Dziko uošvių ar tėvų namuose buvo švenčiama. Tiesa, patvirtinti, jog tada Žydrūnas galėjo vairuoti išgėręs, niekas negalėjo. Pats Ž. Dzikas sakė tą naktį važiavęs namo iš savo šiltnamių...
Skausmą gilino vairuotojo abejingumas
Iškart po šio įvykio buvo iškelta baudžiamoji byla. Ją tiriančio tardytojo E. Karulaičio teigimu, apklausiamas Ž. Dzikas aiškino, jog važiuodamas apie 100 kilometrų per valandą greičiu ir prasilenkdamas su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu nepastebėjo prieš pat jį atsidūrusio motociklo. Jis nematęs jokių motociklo žibintų ir nespėjęs išvengti kliūties... Kodėl nebandęs stabdyti arba pasukti vairo į šoną - paaiškinti negalėjo. Bylą tiriantys pareigūnai paskyrė tardomąjį eksperimentą - reikėjo įsitikinti, ar panašiomis sąlygomis buvo įmanoma pamatyti priekyje važiavusį motociklą. Ž. Dziko advokatas pareikalavo, kad toks eksperimentas būtų atliktas lygiai už metų, pavasarį, avarijai analogišku laiku. Pareigūnai buvo priversti laukti ištisus metus. Pagaliau, atlikus eksperimentą (net ir blogesnėmis sąlygomis) paaiškėjo, jog automobilio vairuotojas lengvai galėjo pastebėti motociklą iš daug didesnio atstumo. Deja, minėto eksperimento nepakako. Buvo nuspręsta atlikti teismo medicininę-autotechninę ir autotechninę ekspertizes. Nors praėjo dar beveik metai, jų išvados kol kas nežinomos. O žuvusių jaunuolių artimieji jau pavargo laukti... B. Kurganovienės skausmą netekus anūko dar labiau pagilino Ž. Dziko abejingumas. Jis nei paskambino, nei atvažiavo, nei pareiškė užuojautą ar pasiūlė paramą. Tiesa, A. Kiaunė minėjo, jog dukros šermenyse dalyvavo Ž. Dziko brolis ir motina. Jie atvežė vainiką. Kaip tik motina žuvusios mergaitės tėvui sakė, jog Žydrūnas pabijojęs pasirodyti...
Be advokato - nė žodžio
Pokalbis su Ž. Dziku buvo labai trumpas. Vyriškis tikino dėl šio įvykio stipriai išgyvenąs ir be advokato bendrauti su žurnaliste nenorįs. Esą galįs ką nors ne taip pasakyti. Keista, tačiau šių eilučių autorė norėjo tik pasitikslinti avarijos aplinkybes, sužinoti, kaip po šio įvykio elgėsi vairuotojas. Jis apie tai kalbėti nenorėjo, tik pasakė, jog žuvusios mergaitės laidotuvėse dalyvavęs kartu su motina ir broliu, tik niekam neprisistatęs, na o paskutinėn kelionėn palydėti vaikino neišdrįsęs, nes žinojęs šio močiutės nuomonę, jog yra nepageidaujamas...
