Praėjusią savaitę būtų galima pavadinti dovanų savaite. Vienos dovanos Lietuvos gyventojams kėlė džiaugsmą, kitos - lietuvišką pavydą, trečios - skausmingą savo skurdo ir bejėgiškumo pojūtį.
Viena didžiausių praėjusios savaitės dovanų - "Lietuvos telekomo" generalinio direktoriaus Tapio Paarmos pažadas premjerui A. Brazauskui, kad kai kurioms vartotojų grupėms, daugiausia - mažas pajams gaunantiems asmenims, bus sumažinti mokesčiai už telefoną.
Sunku pasakyti, kas privertė "Lietuvos telekomą" atsisakyti kelių dešimčių milijonų litų pelno, kurį bendrovė galėjo gauti. Šimtai žmonių, norinčių atsisakyti telefono? Vargu - "Lietuvos telekomo" atstovai tvirtino, kad bendras abonentų skaičius nemažėja. Kai kurių politikų viešos rekomendacijos mobiliojo ryšio bendrovėms, kad jei jos dar kiek sumažins pokalbių kainas, gali tikėtis didžiulio naujų klientų srauto? Net ir dvigubai sumažinus mobiliojo ryšio kainas, jos bus gerokai didesnės už "Lietuvos telekomo" fiksuoto ryšio tarifus ir daugeliui Lietuvos gyventojų neįkandamos. Kol kas su "Lietuvos telekomo" pokalbių tarifais galėtų konkuruoti nebent "Omnitel" naktiniai įkainiai - po 6 centus už minutę, tačiau toli gražu ne visi džiaugiasi sulaukę naktinio skambučio ir masiniu reiškiniu pokalbiai telefonu po vidurnakčio tikrai netaps.
Belieka tik spėlioti, kokios tikrosios staigaus Tapio Paarmos dosnumo priežastys. Sunku patikėti, kad "Lietuvos telekomas" tikrai pradėjo galvoti apie mažai uždirbančius Lietuvos gyventojus. Nori nenori peršasi mintis, kad už tokį "Lietuvos telekomo" pažadą savo ruožtu kažką turėjo pažadėti ir A. Brazauskas. Būtent jam iškovotos nuolaidos pokalbiams telefonu yra naudingiausios - pasiekęs tai, ko negalėjo padaryti nei A. Kubilius, nei R. Paksas, jis gali tapti tikru telefonizuotosios tautos dalies didvyriu.
Kita didelė dovana tolima nuo politikos, apie tokius dalykus iki šiol galėjome tik pasiskaityti Šachrazados pasakose arba - jei ieškosime šiuolaikiškesnių pavyzdžių - pamatyti serialuose. Tai JAV lietuvio multimilijonieriaus J. Kazicko dovana žmonai deimantinių vestuvių metinių proga - rūmai Vilniaus senamiestyje, Pilies ir Šv. Jono gatvių sankirtoje. Rūmų plotas - apie tūkstantį kvadratinių metrų, juos įrengė dizainerė iš JAV, menes išpuošusi antikvariniais baldais, paveikslais, šviestuvais iš viso pasaulio. J. Kazickas neišduoda, kiek kainavo dovana žmonai Aleksandrai, tačiau žinant pastatų kainas Vilniaus senamiestyje ir matant prašmatnų interjerą, kuriame yra vietos ir dramblio iltims, ir leopardų kailiams, aišku, kad ne vieną milijoną. Kam multimilijonieriui, turinčiam kelis namus Amerikoje, reikia rūmų Vilniuje? J. Kazickas, ilgai domėjęsis Lietuvos dvarų kultūra, aiškina norėjęs atkurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų Vilniaus didiko namą, parodyti, kaip galima atkurti ir parodyti Lietuvos istoriją. Tačiau svarbiausia priežastis - žmona. "Ko tik nepadaryčiau, norėdamas nudžiuginti ją", - sako vienas turtingiausių lietuvių pasaulyje.
Tai ne vienintelė J. Kazicko dovana šiomis dienomis. Šiandien bus oficialiai atidarytos J. Kazicko medžioklės trofėjais papuoštos salės Trakų pilyje. Nors pirmasis savo trofėjus Trakų piliai pradėjo dovanoti premjeras A. Brazauskas, tokia didelė medžioklės trofėjų dovana Trakų piliai yra pirmoji.
Deja, ne visos dovanos yra tokios džiuginančios kaip "Lietuvos telekomo" pažadai mažinti telefonų pokalbių kainas ("mes nugalėjome!") ar bajoriškai dosnios kaip J. Kazicko žmonai padovanoti rūmai. Spaudoje buvo plačiai aprašyta Rokiškyje nutikusi istorija, kai paskelbus apie dėvėtų drabužių dalybas, susirinkusieji pirmiausia turėjo atlikti G. Verdžio operos "Nabukas" vergų chorą ir pagiedoti Lietuvos himną. Nesvarbu, kad niekas iš susirinkusių rokiškėnų nemokėjo itališkai. Jiems tereikėjo tik pažiopčioti pagal fonogramą ir tada visiems buvo leista pasirausti dėvėtų drabužių krūvose, išdėliotose širdies forma. Visą akciją filmavo penki italai - buvo sakoma, kad kuriamas filmas. Vietos inteligentai pasipiktino, kad didesnio pasityčiojimo iš žmonių nebuvo galima sugalvoti, tačiau skurdžiai gyvenantys žmonės džiaugėsi gavę drabužių, o paskui dar pavalgę ir išgėrę vyno. Ir viskas - nemokamai.
Akcijos organizatorius yra italas, sūrininkystės specialistas A. Frosio. Jis prisidėjo prie Rokiškio kultūros paminklo restauracijos, skiria pinigų Rokiškio krašto muziejaus konkursams. Todėl vietos inteligentai yra patekę į labai dviprasmišką padėtį - iš vienos pusės, jiems labai nepatinka italo rengiamos labdaros akcijos, tačiau jo pinigai reikalingi, todėl niekas nesiryžta pyktis su italu. Pinigai nekvepia - buvo sakoma Romos imperijos laikais, apmokestinus naudojimąsi viešaisiais tualetais. Panašiai guostis gali ir Rokiškio inteligentai - pinigai reikalingi, net kai juos gaunant reikia nusižeminti.
Apžvalgininkas
