Irena ZUBRICKIENĖ
Bausmės baimė užaugina sparnus, paskatinančius slėpynėms. Taip pareigūnai sako apie asmenis, kurie, patekę į policijos akiratį arba jau išgirdę teismo nuosprendį, skuba užverti savo namų duris, kad pabėgtų nuo nemalonumų. Tačiau dažniausiai tokiais atvejais nemalonumai tik nutolinami - "slapukai" arba pavargsta klajoti, arba būna surasti, arba patys pasiduoda. O kartais paieškas nutraukia tik mirtis. Įvairios tos ieškomų asmenų istorijos. Keliomis iš jų pasidomėjo "Akistata".
Žagintojas surastas Airijoje
Sunku pasakyti, kiek laiko gyventi, "žaisdamas slėpynių" su pareigūnais, tikėjosi Geležinių kaimo (Marijampolės sav.) gyventojas Raimondas Ruseckas (dabar 23 m.). Jam pavyko beveik 5 metus. Visgi teismo bausmė vaikiną prisivijo - neseniai jis buvo nuteistas ir įkalintas. O Raimondo buvę bendrininkai, kartu išžaginę nepilnametę merginą, bausmes už tai jau senokai atlikę.
Anksčiau neteistas Raimondas, geros šeimos atžala, į teisėsaugininkų akiratį pateko 2002-ųjų rugpjūtį, ką tik atšventęs savo 18-ąjį gimtadienį. Lemtingąjį vakarą jis su 3 panašaus amžiaus bičiuliais viename negyvenamame name išžagino tuomet 17 metų Saulę (vardas pakeistas). Ši mergina ir jos draugė, šiek tiek pažinojusi vieną iš pas jas tuokart atvykusių vaikinų, į automobilį buvo įsodintos jėga. Minėtame name vaikinai pasidengė vaišių stalą, romantiškai užsidegė žvakę ir kalbino merginas, kurios nuolat prašė tik vieno - vežti jas atgal į namus.
Naktis baigėsi tuo, kad visi 4 kompanijos dalyviai, nuvedę Saulę į kitą kambarį, prievarta ją ten laikė ir paeiliui išžagino. Raimondas Ruseckas, anot Saulės, buvo labai ciniškas: maldaujamas nieko nedaryti ir paleisti, jis aiškino esąs vienintelis, galįs parvežti merginas į namus, nes tik jis vairuoja automobilį; kad greičiau išsiblaivytų ir drąsiai vairuotų, jam esą reikėjo pasimylėti ir išprakaituoti...
Visi įtariamieji buvo greitai surasti ir apklausti, bet nesuimti. Raimondas tuo pasinaudojo: nors žinojo, kad pradėtas tyrimas, bet išvyko į užsienį. Pareigūnams teko skelbti pasislėpusiojo paiešką. Po kelių mėnesių Raimondo bendrininkai buvo nuteisti ir įkalinti.
Nuo atsakomybės pabėgęs R. Ruseckas įsikūrė Airijoje. Tai sužinoję pareigūnai ragino bėglio artimuosius paveikti vaikiną, kad jis sugrįžtų į Lietuvą, tačiau veltui. Raimondas nuo to laiko nė karto nebuvo sugrįžęs į savo namus, bet ryšį su jais palaikė.
2007-ųjų spalį Raimondo slėpynes nutraukė Airijos pareigūnai, veikdami pagal Europos arešto orderį. Suimtą "slapuką" į Lietuvą parsigabeno Marijampolės policininkai. Vaikinas buvo iškart įkurdintas už grotų, o tyrėjai galutinai parengė jo bylą teismui.
Teisme R. Ruseckas savo kaltę neigė. Jis pripažino tuokart išties buvus lytinius santykius su iki tol jam nepažįstama Saule, bet tvirtino, kad prievartos jis nenaudojo. Vis dėlto teisiamasis, matyt, patartas advokatės, teisme savo aukos atsiprašė ir pasiuntė jai 2000 litų - patirtos žalos atlyginimą.
Marijampolės rajono apylinkės teismas paskyrė R. Ruseckui 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o dėl 2002-aisiais galiojusios amnestijos ją iškart sumažino penktadaliu (pusdešimto mėnesio). Teismas taip pat nurodė sumokėti nukentėjusiajai dar 3000 litų dėl patirtos žalos. R. Ruseckas įpareigotas sumokėti ir 2707 litus Policijos departamentui - jo ekstradicijos iš Airijos išlaidas. Nuteistas ir įkalintas marijampolietis, pastaruoju metu oficialiai dirbęs vienoje Airijos bendrovėje vairuotoju, prarado šį darbą ir tik vėliau turės progą kurtis savo gyvenimą iš naujo.
Paiešką nutraukė mirtis
Teismo bausmės vengė ir marijampolietis Mantas Ž. (dabar 24 m.). Vaikino paieška buvo paskelbta 2004-ųjų lapkritį, kai jam buvo 21 metai. Prieš kelias savaites Marijampolės policijos komisariatą pasiekė oficialus pranešimas iš Vokietijos, kad Mantas Ž. pasikorė viename iš Vokietijos kalėjimų.
Marijampolės policijoje Mantas buvo gerai žinomas: 2 kartus teistas už vagystę, chuliganizmą ir teismo įpareigojimų nevykdymą, klystkeliais ėjęs kartu su savo vyresniuoju broliu Eriku. Abu broliai įkliuvo ir 2003-ųjų vasarą, kai kartu su dar vienu sėbru įžūliai atėmė vieno kaimyno automobilį ir pareikalavo 1000 litų - neva kažkam neatiduotos skolos. Iš tiesų tos skolos nebuvo. Nukentėjęs vaikinas kreipėsi į policiją, ir įtariama trijulė buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl turto prievartavimo.
Kai jau buvo belikę sudėlioti visus bylos taškus teisme, visi 3 kaltinamieji, iki teismo palikti laisvėje, spruko iš Lietuvos. Brolių bendrininkas nesurastas iki šiol. Erikas kurį laiką slapstėsi Vokietijoje, kur įkliuvo už padarytą nusikaltimą ir buvo nuteistas bei įkalintas. Atlikęs bausmę bėglys buvo iškart perduotas į Lietuvą. Čia teismas jam paskelbė labai švelnų nuosprendį už reketą - lygtinę bausmę.
- Menka bausmė laukė ir Eriko jaunesniojo brolio Manto, tačiau vaikinas slapstėsi Vokietijoje, kol galiausiai irgi prisidirbo, - pasakojo Marijampolės policijos pareigūnai. - Mums buvo pranešta, kad marijampolietis užsienyje įžūliai vogė ir plėšikavo. Už tai buvo nuteistas ir įkalintas.
Neoficialiomis žiniomis, Mantui Ž. Vokietijos teismas buvo paskyręs bene 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Buvo kalbų, kad netrukus kalinys turėjo būti pervežtas į pataisos namus Lietuvoje. Tačiau artimieji gyvo Manto Lietuvoje nebeišvydo - vasarį vaikinas buvo palaidotas Marijampolėje. Policijos pareigūnų žiniomis, Mantas pasikorė kalėjime. Po Marijampolę pasklido gandas, kad Vokietijos kalėjime lietuvį ištikusi smurtinė mirtis. Manto mirtis išbraukė jį iš policijos ieškomų asmenų sąrašo.
Nerastas, bet paskelbtas mirusiu
Prieš kurį laiką ieškomųjų sąrašą sutrumpino ir Marijampolėje gerai žinomo Valerijaus Zaporožčenkos (g. 1957 m.) mirtis. Tiesa, vyro palaikai nerasti, jo mirties aplinkybės nežinomos, tačiau teismas paskelbė V. Zaporožčenką mirusiu.
Ukrainoje gimęs Valerijus Zaporožčenka turi savo vietą Marijampolės nusikalstamo pasaulio istorijoje. Jis geriau žinomas Zazo pravarde. Reketininkų klestėjimo laikais Zazas buvo laikomas vienos iš gaujų lyderiu. Anot pareigūnų, Zazo grupuotė buvo kiek kitokia, nes nuolatinių bendraminčių ir bendražygių Zazas neturėjo - veikdavo su vadinamaisiais gatvės vaikėzais, kuriems jis buvo autoritetas. Buvęs Marijampolėje dislokuoto rusų desantininkų dalinio karininkas, Afganistano karo dalyvis V. Zaporožčenka policiją domino jau bene 1992 metais, kai buvo suimta Lietuvoje plėšikavusi Rusijos kariškių gauja.
Zazas buvo "linksniuojamas" ir 1993-iųjų pavasarį, kai Marijampolėje buvo susprogdintas automobilis, kuriuo važiavo garsus kitos reketininkų gaujos lyderis Raimundas Burba, pravarde Raikinas. Sprogimas jam nuplėšė vieną koją. Buvo įtariama, jog tai esą konkurento Zazo darbas, tačiau tai nebuvo įrodyta.
Po pasikėsinimo nužudyti Raikiną Zazas pasidarė labai atsargus - jį visur lydėdavo asmens sargybiniai.
Vėliau Zazas buvo teisiamas dėl neteisėto ginklo laikymo, paskui - dėl turto prievartavimo, dar vėliau - dėl muštynių bare, kur sunkiai sužalojo baro lankytoją.
Alytuje atlikęs pastarąją bausmę, 1998-ųjų rudenį Zazas sugrįžo į Marijampolę. Jis gyveno, pareigūnų žodžiais, tarp šių abiejų miestų, nes Alytuje buvo likusi jo buvusi žmona ir sūnus. Zazas savo aplinkos žmonėms sakydavo ieškosiąs teisybės ir įrodysiąs, kad už grotų būdavo grūdamas be kaltės, situaciją valdant policijai.
Po kelių mėnesių Zazas pateko į Marijampolės ligoninę - jo kūne buvo suskaičiuota per 20 peiliu ar kitu kokiu aštriu daiktu padarytų žaizdų, keli rankos lūžiai. Reanimacijos skyriuje gydytas Zazas dėl sužalojimo į policiją nesikreipė ir niekam pretenzijų nepareiškė. Pareigūnų duomenimis, nenustatytų asmenų jis buvo sužeistas Marijampolės centre, prie automobilių stovėjimo aikštelės. Praėjus dar mėnesiui, policiją pasiekė žinia, kad Zazas vieną dieną išėjo iš namų ir pradingo.
Nuo tada - 1999-ųjų pavasario - Zazo likimas nežinomas. Paieškos bylą tyrę pareigūnai prisiklausė įvairiausių gandų: esą Zazas iš keršto "panaikintas" Raikino aplinkos žmonių, esą kažkur užkastas, o kitų šaltinių teigimu - kovoja Čečėnijoje...
Prieš kurį laiką Alytaus rajono apylinkės teismas paskelbė V. Zaporožčenką mirusiu, nes jokių žinių apie dingusį vyrą negauta daugiau kaip 7 metus. Tiek laiko, anot Vidaus reikalų ministerijos instrukcijų, yra pakankamas terminas "iškrutinti" žmogaus paieškos bylą (iki 2003-ųjų šis terminas buvo 10 metų). O jeigu jokių rezultatų nėra, paiešką galima nutraukti - ieškomųjų sąrašą sutrumpinti.
Paieškoje - naujos galimybės
Anot patyrusio Marijampolės policijos Kriminalinės paieškos pareigūno Arvydo Grabausko, vien Marijampolės policijos ieškomų asmenų sąraše nuolat būna apie 60 pavardžių. Jis yra "migruojantis", nes vieni asmenys išbraukiami, kiti įrašomi. Nepilnamečių, pabėgusių iš namų ar kitos gyvenamosios vietos, paiešką vykdo Viešosios policijos padalinys. Skaičiuojama, kad ieškomi nepilnamečiai sudaro apie 5 procentus visų dingusiųjų. Daugiausia nepilnamečių paieškos bylų baigiasi laimingai - "slapukai" ir bėgliai surandami gyvi ir sveiki. Suaugusieji slepiasi, anot A. Grabausko, rimčiau. Užtat ir jų likimai įvairesni.
Manoma, kad kone pusė pasislėpusių nuo policijos asmenų gali būti užsienyje - kaip sakoma, platesniuose ir gilesniuose vandenyse.
- Nuo pernykščio rugsėjo žinios apie Lietuvoje ieškomus asmenis, kuriuos spėjame išvykus į Europos šalis, labai greitai perduodamos į Šengeno šalių informacinę sistemą, - aiškino A. Grabauskas. - Jeigu anksčiau ši procedūra oficialiai trukdavo kelias savaites, tai dabar bendra Šengeno šalių duomenų bazė leidžia tai padaryti per 15 minučių. Galima sakyti, bėglys dar tik vyksta į, sakykime, Italiją, o ten pareigūnai jau žino, kad toks žmogus yra ieškomas. Kitas klausimas - kada ieškomasis bus surastas, užkluptas ar pats įklius nusikaltęs.
Paiešką, kuri neretai vyksta labai ilgai, atliekantys pareigūnai neretai kaltinami nieko neveikiantys - tik laukiantys. Arvydas Grabauskas linkęs atremti tokią nuomonę: anot jo, paieškos pareigūnų darbas neretai yra nematomas, tad jeigu policininkas nevaikšto po ieškomo žmogaus kiemą, tai dar nereiškia, kad paieška nevyksta. Esą sudėtinės paieškos plano dalys yra operatyvinė veikla, kuri neviešinama, pokalbių telefonu išklotinių analizė ir kita.
Nuotraukos iš policijos archyvo:
- Raimondas Ruseckas slapstėsi Airijoje 5 metus, pabėgęs būdamas vos 18 metų
- 1999 metais pradingusį nusikaltėlių autoritetą Zazą teismas paskelbė mirusiu
(Zazo nuotraukos reikia ieškoti redakcijoje - ji buvo išspausdinta "Akistatoje"-81, 2003 10 21)
