Išvyko kartą vyras komandiruotėn į Prancūziją. Na, suprantama, būti Prancūzijoj ir nepermiegoti su prancūzaite lyg ir nedera. Vyras greit susitvarkė visus reikalus ir nuėjo į patį brangiausią viešnamį. Nuostabus vakaras, muzika, šampanas, na ir pagaliau liko jiedu su prostitute numeryje vieni. Ji:
- Na, ką? Pradėsime nuo didližansiuko?
- O kas tai yra?
- Ak tu niekšeli! Net nežinai, kas yra diližansiukas?!
Trumpai tariant, ji jį išvijo. Eina piktas, pinigai beveik visi išleisti. Priėjęs pigių viešnamių rajoną susirado nebejauną, gerokai gyvenimo mačiusią moteriškę ir pasiūlė už butelį vyno pasimylėti. Ši sutiko. Išgėrė, o paskui ir sako:
- Na ką? Pradėsime nuo diližansiuko?
- O kas yra diližansiukas?
- Ak tu ožy! Tu net nežinai, kas yra diližansiukas?
Pravijo ir ši. Taip vargšelis ir grįžo į namus prancūzaičių meilės neragavęs. Tačiau vis vien nusprendė išsiaiškinti, kas yra tas diližansiukas. Kitą rytą pusryčiaudamas klausia žmonos:
- Žmonele, kas yra diližansiukas?
Žmona supyko, iškėlė skandalą ir išrėkusi: "Tai štai kuo tu ten užsiiminėjai?", išvijo vyrą iš namų.
Vyras visai nusiminė. Susirado seną draugą. O draugas - poliglotas, eruditas, tiesiog vaikščiojanti enciklopedija.
- Klausyk, gal bent tu man galėtum paaiškinti, kas yra diližansiukas?
Draugas pervertė savo knygas, perskambino kolegoms, bet taip nieko ir nesužinojo. Tada ir sako:
- Kaimyniniame name gyvena gal šimto metų senučiukė. Ji tai tikrai turėtų žinoti.
Nuėjo vyras pas senutę ir klausia:
- Močiut, tu tiek metų pragyvenai. Gal gali man paaiškinti, kas yra diližansiukas?
Senutei išblukusios akys staiga nuskaidrėjo, ji kažkaip svajingai šyptelėjo, paskui atsiduso:
- Ak, diližansiukas, diližansiukas...
Ir... užmerkė amžiams akis.
