Remigijus RAINYS
Čekiškėje (Kauno raj.), vos prieš dvejus metus pažymėjusioje savo 400 metų jubiliejų, įkurtuvės šiais laikais gana retas reiškinys. Todėl kai vietos senelių globos namai vos prieš mėnesį persikėlė į suremontuotas buvusios ambulatorijos patalpas, tai tapo reikšmingu vietos bendruomenės įvykiu. Globos namų vedėja Regina Laumsargienė sakė, jog jos vadovaujamai įstaigai labai pasisekė: žinutę apie tai, jog Kauno rajone yra globos namai, kuriuose valgomasis seneliams įrengtas koridoriuje, išspausdintą viename laikraštyje, perskaitė Kauno humanitarinės pagalbos ir globos bendrijos vadovė Liondra Remeikienė. Laikraštyje išspausdintą nuotrauką, kurioje pavaizduoti iš metalinių indų valgantys globotiniai, ji parodė su bendrija glaudžiai bendradarbiaujančiam jau dvylika metų Kaune gyvenančiam Vokietijos piliečiui Norbertui Rinkui. Šis pastebėjo, kad tokiuose namuose seneliai veikiausiai nelabai turi ir kuo apsirengti, tad bendrijos žmonės prisikrovė 8 dėžes labdarai skirtų apdarų bei nuskubėjo į Čekiškę. Tenai ir paaiškėjo, kad trūksta lėšų užbaigti įpusėtam buvusios ambulatorijos remontui, todėl globos namus net ketinta panaikinti. Bendrija ėmėsi šefuoti globos namus ir netrukus senelių reikalais ėmė rūpintis darni komanda, į kurią, be Humanitarinės pagalbos ir globos bendrijos žmonių, susibūrė rajono meras, globa ir rūpyba besirūpinantys valdininkai, seniūnijos vadovai. Partneriai Rytų Vokietijoje supirko iš Europos standartų nebeatitinkančių ligoninių apynaujus baldus ir virtuvės įrangą, privatūs investuotojai skyrė pinigų projekto įgyvendinimui. Statybos firma "Šeba" darbus vykdė neįtikėtinai sklandžiai, o jų rezultatu gali įsitikinti kiekvienas, užsukęs į Čekiškės globos namus, kuriuose jau gyvena dvidešimt senelių. Darbuotojai išsaugojo savo darbo vietas, o globotinių skaičius padvigubėjo. Senelių amžiaus vidurkis - 82 metai, tačiau jie tikina, jog tokiuose šiuolaikiškai įrengtuose namuose tarsi atjaunėjo.
- Gyvenu lyg pasakoje,- sakė rugsėjo mėnesį devyniasdešimt ketvirtąjį gimtadienį švęsiantis Antanas Kemzūra. - Kambarys erdvus ir puikiai suremontuotas, maistas skanus ir labai įvairus. Net televizorius didelis ir rodo labai ryškiai.
Antrą kartą našliu tapęs A. Kemzūra globos namuose gyvena dar neseniai, bet jau suspėjo susidraugauti su metais vyresne Maryte Macevičiūte, su kuria dažnai pasikalba ant suolelio prie pagrindinio įėjimo. Dešimtyje kambarių seneliai įsikūrę po vieną, du ar tris. Erdvus valgomasis vakarais virsta svetaine, kurioje globotiniai žiuri televizorių. Netrukus minkštasuoliai atsiras ir antrajame aukšte, kur pastatytas dar vienas televizorius.
- Dievas išklausė mūsų maldas, - su ašaromis akyse kalbėjo globotiniai, aprodydami savo būstą.
Ypač seneliai didžiuojasi vonia, kurios galėtų pavydėti ne vienas naujasis piniguočius. Paskatinti sėkmės Kauno humanitarinės pagalbos ir globos bendrijos nariai brandina naują projektą - netrukus ketinama atnaujinti Viršužiglio globos namai.
