Didžioji Lietuva arba Trumpa LDK istorija

Gudijos, ne Gaudijos. Atsiprašau.

Na, dėl viduramžių šokių pilyje Jūs, be abejo, pasisėmėtė šiandien iš tos pačios Kelmickaitės laidos, o štai dėl ekonomikos gaivinimo nieko nebus, nes didesnė senų lietuviškų pilių dalis šiuo metu yra Gaudijos, Ukrainos ir Lenkijos (Palenkės vaivadijos) teritorijoje, taigi ir pelnas atitektų ne mums.

Na, Juozaitis apskritai neminėtinas - laiku prisidėjo prie sąjūdžio „organizavimo“, laiku pavizgino uodegą mykoliukui&Co, gavo sinekūrą ir dabar gali sau ramiai rašinėti niekus. Klasikinė biografija :) O šiaip kaip buvo plaukikas tarp filosofų ir filosofas tarp plaukikų, taip ir liko :)

:)) :))
O man sukėlė didžiulę nostalgiją šis meninis chemiko-romantiko kūrinėlis. Dabar svajoju, gal kada kokia Kelmickaitė įkurtų kelionių bjurą vežiojantį po senasias LDK pilis, su nakvyne jose ir 14 - 15 a šokių šou? Šalies ekonomikos atgaivinimui būtų suduotas reikiamas smūgis! Juk turizmo srautai, po E.Masiulio- Žiemelio "nacionalinio pervežėjo" "liberalizavimo" pavirto menkomis čiukšlelėmis. Agentūrų darbuotojai, iki šiol paniekinamai žiūrėję į lašinius, dabar maišais perka džiūvėsius...:)

Gal, bet tikrai jo dėl to labai nesmerkčiau. Kaip sakoma, visi turime teisę... Jis ben tau nėra provokatorius, kaip Arvydas Juozaitis (turiu omenyje šio paskutinį tekstą) arba nuolatinis interneto smardintojas MMM.

Štai jums tipiškas KGB provokatoriaus tekstas, kuriame visi vertinimai apverčiami aukštyn kojomis.

Gal tiksliau būtų pasakyti, kad pats A. Patackas pavėlavo bent šimtmečiu?

Patriotiniam auklėjimui šis tekstas gal ir tinka, tačiau su tikru istorijos mokslu teturi mažai ką bendro - greičiau tai vadinamasis "istorinis mitas". Ko verti jau vien tik išvediojimai apie Volgą, tekėjusią iš Pripetės pelkių.
Buvimas nuošalyje nuo istorijos, nuo civilizacijos - tai ne dorybė, o kultūrinį atsilikimą bylojantis faktas, nors dėl to "kalta" tik mūsų geografinė padėtis - buvimas toli nuo pagrindinių to meto kelių ir civilizacijos centrų.
Žodžiu, šis tekstas pavėlavo beveik šimtmečiu.

Ir aš atsimenu boksininko smūgį į dantis pašlemėkui, kuris lietuvius patriotus pavadino fašistais. Už tai jį gerbiu. Bet, Patackai, ką tu čia pripaistei? "Kryžiuočiai neklausė popiežiaus", "Algirdo rytietiškas barbarizmas (paskui LDK valdovų pakantumas)", "barbarai totoriai", "perėjimas iš pagonybės į krikščionybę sekmingas ilgo kelio apvainykavimas".
Šito tikrai nesitikėjau iš PRINCIPINGO Patacko, kad jis taip šunuodegiautu prieš žydkrikščionybę.
Popiežius siuntė į "šventą karą" su "stabmeldžiais" visokius nusikaltelius ir valkatas iš anksto "atleisdamas" visas nuodėmes. Jei Algirdas būtu buvęs "rytietiškas barbaras", tai Maskvą būtu sulyginęs su žeme ne vieną kartą, kaip tai darė "civilizuoti" žydkrikščionys iš rytų ir vakarų. O tie barbarai totoriai pirmieji buvo įvedę popierinius pinigus, ką "civilizuoti" žydkrikščionys suprato tik po keliolikos amžių. Tai gal tie barbarai-totoriai aptaltinami barbarizmu taip pat kaip mūsų protėviai tamsumu? Tas "sekmingas ilgo kelio apvainykavimas" vyko nuo XIV amž. pabaigos iki XVIII amž. (jei neklystu), tad "sekmingu" jį gali vadinti tik pataikajantis žydkrikščionybei žmogelis. Ir be to, Lietuvos patriotas Patackas iki šiol nežino, kad protėviai buvo ne stabmeldžiai (krikščionišku supratimu), o išpažino ARIJŲ religiją. Jei vadinti protėvius stabmeldžiais, tai žydkrikščionys nė kiek ne mažesni stabmeldžiai. "Rūpintojėliui" daug daugiau metų nei krikščionybei. O "Adomas ir Ieva" yra Ararato ugnikalnis ir lava. Jėzaus nėra ir būti negalėjo, nes amžių sanduroje Palestinoje buvo šalta ir tamsu. Visa žydkrikščionybė pastatyta ant melo kojų. Susidėjus su slavais-lenkais LDK sparčiais tempais ritosi žemyn į savo pražūtį. Ir tai nėra gėris, o pats paprasčiausias BLOGIS. Ką įrodo ir dabartinis LENKIJOS elgesys.
Kvietimas prisiminti, gerbti ir didžiuotis savo protėviais labai sveikintinas. Visokių bumblauskų Lietuvos praeitis iš neišmanimo ir noro pataikauti stipriesiems (tame tarpe ir žydkrikščionybei) taip sujaukta ir apmeluotą, kad tokia praeitim tikrai nėra pagrindo didžiuotis. Tad p. Patackai, jei norite, kad didžiuotumės praeitim, teks atsisakyti visų melų ir pataikavimų.

"O juk vandenų –upelių, ežerų, pelkynų – vardai yra patys archajiškiausi, nekintantys tūkstančius metų. "

Deja, deja, šito negalima tvirtinti kalbant apie Karaliaučiaus kraštą.