Remigijus RAINYS
Tokio paslaptingo ir žiauraus nusikaltimo šalyje nebuvo jau seniai. Šv. Valentino dienos vakarą, kai, atrodytų, visi turėjo spinduliuoti meile savo artimiesiems, Jonavos rajono Satkūnų kaime įvykdyta triguba žmogžudystė.
15 trobų, kuriose iki šiol gyveno tik 48 žmonės, teturinčio kaimo gyventojų Antaninos Brasiūnienės (74 m.), jos vyro Jono Brasiūno (76 m.) ir pastarojo sesers sūnaus Albino Bankausko (60 m.) kūnus aptiko kitą dieną jų aplankyti atvykę giminaičiai. Išvakarėse jie kelis kartus kalbėjosi su Antanina telefonu, tačiau jau nuo 21 valandos vakaro prisiskambinti negalėjo. Gerokai po pietų į Satkūnus atvažiavusį A. Brasiūnienės brolį nustebino ir sujaudino nuo pat vartelių iki prieangio nusidriekusi plati kraujo dryžė, tačiau tikrą siaubo vaizdą vyrai išvydo peržengę slenkstį. Priebutyje gulėjo sukniubusio A. Bankausko kūnas. Vyriškis buvo žvėriškai subadytas, kažkokiu sunkiu buku daiktu jam buvo suknežinta galva. Manoma, kad su juo buvo susidorota dar prie vartelių, o paskui kūnas atvilktas į vidų. Kambaryje kraujo klanuose gulėjo taip pat sudoroti sutuoktinių kūnai. Po namus išmėtyti ir suversti įvairūs apyvokos reikmenys ir rūbai sudarė įspūdį, jog čia buvo kažko atkakliai ieškota. Visuose kambariuose degė šviesa, nors lauke buvo dar pakankamai šviesu.
Nenuostabu, jog šoko ištikti atvykėliai šaukdami išbėgo į keliuką ir akimirksniu įveikė tuos bene pusantro šimto metrų, skyrusių Brasiūnų būstą nuo artimiausių kaimynų. Janina ir visuomeninis Satkūnų seniūnas Algirdas pasirūpino, jog apie nelaimę kuo greičiau būtų informuoti teisėsaugininkai. Netrukus Satkūnuose darbą pradėjo ne tik operatyvinė grupė iš Jonavos policijos komisariato, bet ir specialistai iš Kauno vyriausiojo policijos komisariato Žmogžudysčių tyrimo tarnybos. Kriminalistams pavyko surasti numanomus nusikaltimo įrankius - du peilius. Vieno ašmenys buvo kruvini, kito geležtė - nulaužta. Ekspertai ištirs ir kirvį, kuris iš pažiūros visiškai švarus, todėl galima spėti, jog aukų galvos buvo knežinamos kokiu kitu įnagiu. Pasakyti, ar kas nors pagrobta iš nežmoniškai suverstų namų, negalėjo net iš Kauno iškviesta vienintelė Brasiūnų dukra Monika Lisovienė, kurią ištiko šokas ir prireikė medikų pagalbos. Po pirminės apžiūros paaiškėjo, kad nusikaltėliai nelietė nei televizoriaus, nei telefono aparato, nei kitų brangesnių namų apyvokos daiktų. Nepavogta ne tik J. Brasiūno armonika, bet ir rūkytos dešros, lašiniai ir kiti kaime ypač vertinami maisto produktai. Pareigūnai tyrimą tęsė ir kitą dieną. Rytą buvo sulaikytas pirmasis įtariamasis, kuriam vos trisdešimt metų. Tačiau šis pateikė savo alibį, kurį patikrinus įtariamąjį ketinta paleisti. Naujų įkalčių nesurado ir apylinkes išnaršę 30 pagalbon atskubėjusių Rukloje dislokuoto Pirmojo pulko karių. Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Jagminas informavo, jog prokuratūra tiria tris skirtingas nužudymo versijas, tačiau plačiau jų komentuoti nepanoro operatyviniais sumetimais. Pagal vieną iš versijų, nusikaltime dalyvavo keli žmonės. Ji siejama su pernai netoliese esančioje fermoje aptiktu degtinės fabrikėliu, kuriame įspūdingais kiekiais buvo į spiritą perdirbamas AB "Sema" gamykloje gaminamas langų valiklis. Nusikaltėliai galėjo įtarti, kad pogrindinė gamykla demaskuota prasitarus sodybos gyventojams, todėl jiems atkeršijo.
Antanina ir Jonas Brasiūnai buvo ypač mėgstami Satkūnuose. Jonas garsėjo kaip puikus muzikantas, kurio armonikos melodijos tyliais vasaros vakarais sklisdavo po visą kaimą. Pastaraisiais metais vyriškis mėgdavo rymoti su meškere ant tvenkinio kranto. Antanina garsėjo gera širdimi. Ji pirmoji atskubėdavo į pagalbą nelaimės ištiktiesiems ir visuomet paskolindavo pinigų pritrūkusiems kaimynams vieną kitą litą. Todėl kaimiečiai spėliojo, kad senoliai ir jų giminaitis buvo nužudyti dėl pinigų. Kaune gyvenantis Albinas Bankauskas jau kelinti metai talkindavo pasiligojusiems Brasiūnams ūkio darbuose, o žiemą beveik ištisai gyvendavo su senukais. Ateinantį ketvirtadienį Satkūnuose turėjo būti švenčiama Jono gimimo diena - J. Brasiūnui būtų sukakę 77 metai, todėl šventės patiekalams buvo kaupiami maisto produktai.
Žmogžudystės rytą Antanina rytiniu autobusu buvo išvykusi į Jonavą apsipirkti, nes autoparduotuvė į Satkūnus užsuka tik du kartus per savaitę, ir namo sugrįžo apie vidurdienį. Vėliau į sodybą atvažiavo A. ir J. Brasiūnų pažįstami, kurie svečiavosi iki pat vakaro. Svečius šeimininkai išlydėjo dar prieš dvidešimtą valandą. Šie prasilenkė su dar dviem į keliuką įsukusiais žmonėmis. Janina Adomaitienė skubėjo pašerti gyvulius, nes norėjo pasižiūrėti tuoj po dvidešimtos valandos tą vakarą per televiziją rodomą meninį filmą "Titanikas". Moteris tuo metu girdėjo iš tamsos atsklidusį Antaninos riksmą, tačiau pamanė, kad senoji barasi ant ko nors vėl nepadariusio Albino. Taip kartais nutikdavo, tačiau šį kartą riksmas nebuvo panašus į įprastinius skardžiabalsės Antaninos priekaištus, todėl Janina, nors vyras dar nebuvo sugrįžęs iš darbo, ketino nueiti į kaimynų sodybą ir pasižiūrėti, kas atsitiko, tačiau kol ji baigė šerti gyvulius, viskas nurimo ir šviesa užgeso. Nusprendusi, jog viskas susitvarkė savaime ir kaimynai sugulė, Janina sėdo žiūrėti "Titaniko" ir nebematė, kaip maždaug po valandos šviesa sužibo jau visuose A. ir J. Brasiūnų trobos languose bei degė ten per visą naktį. Tolimesni kaimynai manė, jog sodyboje švenčiama, todėl nereagavo į kurį laiką įnirtingai lojančius tris J. Brasiūno šunis. Šuneliai pagelbėti žudomiems savo šeimininkams negalėjo, nes buvo uždaryti vidiniame kieme, kad saugotų tvartus su gyvuliais. Tą naktį kaime šunys nirtulingai lojo ir kitose sodybose.
Vasario 16 dieną nužudytųjų artimieji drauge su pareigūnais kruopščiai apžiūrėjo namus ir nustatė, kad beveik niekas nedingo. Pasigesta tik A. Brasiūnienės paso, tačiau nepaliesti ne tik moters rankinėje buvę 5 litai, bet ir kur kas didesnė namuose laikyta pinigų suma. Pasak Jonavos kriminalistų, jiems susidarė įspūdis, jog "krata" sodyboje lyg ir inscenizuota, todėl labai tikėtina, jog nusikaltimo gijos veda į sunaikintąjį degtinės fabrikėlį bei pas jo šeimininkus.
