Nors šiandien iš CD ir DVD “ripinimo” daugiausia pelnosi piratai, auganti skaitmeninimo paslaugų paklausa atveria plačius legalaus verslo horizontus. “RipDigital” sėkmė Amerikoje pranašauja neblogas perspektyvas ir Lietuvoje.
Pasižvalgius po lietuviškas WWW skelbimų lentas ar forumus net ir atsitiktiniam lankytojui matyti puikiai išvystyta šešėlinė skaitmeninio garso ir vaizdo paslaugų infrastruktūra. Smulkieji interneto verslininkai (sprendžiant iš sunkiai rezgamų sakinių su juokingomis rašybos klaidomis, nepilnamečiai ar kitataučiai) puikiai jaučia rinkos pulsą: jūs pasakykit, ko norit, o mes pasakysim, kiek tai kainuos! Galite išsiųsti SMS su norimų dainų pavadinimais ar išsirinkti norimus įrašus iš kelių dešimčių gigabaitų muzikos archyvų, ir per valandą kitą sulaukti “iškepto” CD - už 7 Lt ar dar mažiau.
Namų kino kolekciją nesunku pasipildyti iš naujausių DVD “nuripintais”, mūsų kino teatruose dar tik pradėtais rodyti filmais (vienas CD - 4 Lt, o kiek kainuotų DVD, pasiklauskite kad ir http://dvdrips.puslapiai.lt šeimininko). Nors toks verslas artina (tiesa, daugiau teoriškai nei praktiškai) nepageidaujamų kontaktų su ekonomine policija galimybę, dar niekam Lietuvoje nešovė į galvą mintis pradėti legalų “ripinimo” verslą - kaip kad sugalvojo bendrovę “RipDigital” (www.ripdigital.com) įkūrę amerikiečiai.
Vos gruodį pradėtas “RipDigital” verslas sulaukė įspūdingos sėkmės, nors ši Niujorke įsikūrusi bendrovė verčiasi banalių muzikinių CD “ripinimu” ir jų pavertimu MP3 failais.
Iš pradžių šias paslaugas buvo planuojama teikti specifiniams klientams - radijo stotims, diskžokėjams, viešbučiams ir bibliotekoms, pageidaujantiems urmu perkelti į MP3 formatą tūkstantines savo CD kolekcijas. Tačiau paaiškėjo, kad tokių paslaugų yra išalkusi ir masinė rinka. Pasak “RipDigital” steigėjų, daugybė žmonių, užuot gaišę laiką prie “ripinimo” programų ar ieškoję mokančių jomis naudotis, mielai už mokestį tą darbą perleistų kitiems, galintiems tą padaryti kokybiškai ir greitai. Bendrovės bendrasavininkis Dickas Adamsas užsakymų griūtį aiškina vaizdžiai: žmonės nenori sukti cigarečių patys, nors suktinės kainuotų pigiau ir jie mokėtų jas pasidaryti. Kam terliotis ir gaišti laiką, ypač jei nesi tikras, kad viskas pavyks taip, kaip tikimasi?
“RipDigital” siūlo pasirūpinti viskuo iki smulkmenų: garso takelių pavertimo MP3 failais pageidaujantys vartotojai gauna tuščią siuntų tarnybos dėžę savo CD kolekcijai sudėti. Siuntos pristatymo į “RipDigital” išlaidos apmokėtos. Tereikia savo CD išimti iš dėžučių (taip sumažinamas siuntos svoris) ir suverti ant specialaus stovo. Visos “RipDigital” siuntos yra apdraustos - maždaug po 10 JAV dol. už kiekvieną CD, norintys gali įsigyti papildomą draudimą. Užsakymo atlikimo terminas priklauso nuo siunčiamų CD skaičiaus: 200 CD kolekcija paverčiama MP3 per 2, 1000 - per 6 darbo dienas.
Įdomu, kad JAV galiojantys įstatymai draudžia bendrovei kaupti centralizuotą įrašų biblioteką - kiekvienas pavienio kliento CD “ripinamas” atskirai, o baigus procesą jo metu sukurti failai ištrinami. CD perrašomi į aukštos kokybės (224 Kb/s) MP3 formatą ir klientui grąžinami arba įrašyti į DVD, arba - pagal pageidavimą - į išorinį kietąjį diską. Kad dar labiau būtų nuramintos garso įrašų kompanijos, kiekvienas sukurtas MP3 failas paženklinamas firminiu “RipDigital” “vandenženkliu”, pagal kurį prireikus būtų galima atsekti, kas paleido į P2P tinklus tik asmeniniam naudojimui skirtus įrašus. Kol kas “RipDigital” CD garso takelius verčia tik į MP3, nors vartotojams pageidaujant juos galima konvertuoti ir į “Microsoft” WMA ar “Apple” AAC formatus.
Įdomiausia dalis - kainos. Vieno CD perrašymas MP3 formatu kainuoja daugiau nei vieną dolerį. Kuo didesnis užsakymas, tuo pigiau: už 100 CD kolekciją “RipDigital” prašo 129, o už 200 - 199 dolerių, dėl didesnių nei 500 užsakymų kainos prašoma teirautis atskirai.
“RipDigital” kol kas paslaugas teikia tik JAV, tačiau skelbiasi netrukus pradėsianti priiminėti užsakymus ir iš užsienio šalių. Ar ji sulauktų klientų iš Lietuvos? Vargu, nors rinka tokioms paslaugoms sparčiai bręsta. Kur kas didesnė tikimybė, kad legalaus CD “ripinimo” gali imtis apsukresni tautiečiai, pasiūlę paversti turimas CD kolekcijas tvarkingais, suskirstytais pagal atlikėją ir žanrą, geros kokybės MP3 archyvais. Žinoma, už lietuvišką kainą, gundančią nesisukti cigarečių patiems.
